TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Į Kubą grįžta katalikybė

2015 06 03 6:00
Nors didžioji dauguma kubiečių išpažįsta katalikybę, tik 5 proc., o kai kuriais vertinimais – 1,5 proc., jų reguliariai lanko pamaldas. AFP/Scanpix nuotrauka

Praėjusio amžiaus septintąjį ir aštuntąjį dešimtmečiais religingi kubiečiai buvo siunčiami į darbo stovyklas, o komunistinės valstybės Konstitucijoje įtvirtintas ateizmas. Tačiau dabar Kuba išgyvena religinį atgimimą. Šiandien Kalėdos ir Didysis penktadienis Kuboje ir vėl yra nacionalinės šventės. Bažnyčias lankantys asmenys nebediskriminuojami. Pirmą kartą per penkis dešimtmečius vyriausybė leido Bažnyčiai statyti katedrą.

Kubos prezidentas Raulis Castro prieš valstybei pasukant į komunizmą lankė jėzuitų mokyklą. Praėjusį mėnesį jis viešėjo Vatikane. Po susitikimo su popiežiumi Pranciškumi Kubos vadovas žurnalistams sakė buvęs taip sužavėtas Šventojo Tėvo, kad svarstąs galimybę vėl pradėti lankyti bažnyčią. Jei vadovas kalbėjo rimtai, jis nebus pirmas kubietis, kuris pastaraisiais metais grįžo į katalikybę.

2010-ųjų duomenimis, katalikai sudarė 60 proc. visų Kubos gyventojų, protestantai – 5 proc., afrikietiškos ir kitos religijos – 11 proc., ateistų čia buvo 24 procentai. Nors didžioji dauguma gyventojų išpažįsta katalikybę, tik 5 proc., kai kuriais vertinimais – 1,5 proc., jų reguliariai lanko pamaldas.

Šiemet atlikta apklausa parodė, jog iš 1200 suaugusiųjų apie 27 proc. įvardijo save katalikais. 44 proc. nurodė, kad yra nereligingi. Vis dėlto 70 proc. apklaustų kubiečių palankiai vertino Romos katalikų bažnyčią, o 80 proc. respondentų sakė esą teigiamos nuomonės apie popiežių Pranciškų. Jų manymu, Katalikų bažnyčia labai prisidėjo prie reikšmingų politinių ir ekonominių pokyčių šalyje.

Didelę architektūrinę ir meninę vertę turinti Havanos katedra./commons.wikimedia.org nuotrauka

Kuba laukia popiežiaus

Rugsėjį keliaudamas į JAV popiežius ketina užsukti ir į Kubą. Nuo 1992 metų, kai valstybė liovėsi buvusi ateistinė, tai jau bus trečiasis Katalikų bažnyčios vadovo vizitas šioje šalyje. 1998-aisiais Kuboje viešėjo popiežius Jonas Paulius II. Pontifikas tąkart paragino Kubą atsiverti pasauliui. Popiežius Benediktas XVI į salą nuvyko 2012 metais.

Iš Argentinos kilęs popiežius Pranciškus suvaidino labai svarbų vaidmenį slaptose derybose dėl diplomatinių JAV ir Kubos santykių atkūrimo. Vatikanas surengė šalių atstovų susitikimus. Tad tikėtina, jog popiežius per rudenį numatytas keliones skatins abi šalis susitaikyti.

Planuojama, kad Kuboje Pranciškus praleis keturias dienas. Havanoje, Santjage ir Holgine pontifikas laikys pamaldas, kuriose dalyvauti ketina ir šalies vadovas. Tiesa, neaišku, ar Pranciškus atvirai kritikuos Kubos vienpartinę sistema ir ragins R. Castro labiau atsiverti pasauliui. Žinoma, komunistų valdžios priešininkai Kuboje ir užsienyje bus labai nusivylę, jei popiežius nepasinaudos proga paspausti vyriausybę.

Pranciškus iš esmės seka Jono Pauliaus II pėdomis. Velionis pontifikas siekė palengva keisti Kubą ir nekonfrontuoti su šalies vyriausybe. Šis metodas, regis, davė akivaizdžios naudos – Katalikų bažnyčia saloje yra vienintelė nepriklausoma religinė institucija. Pavyzdžiui, katalikų kardinolas Jaime‘as Ortega net derėjosi tiesiogiai su vyriausybe dėl politinių kalinių paleidimo. Bažnyčia publikuoja leidinius, rengia įvairias paskaitas ir kursus. Tokios privilegijos piktina kitas krikščionių konfesijas.

nbcnews.com nuotrauka

Stiprėja protestantizmas

Kubos valdžia ir Katalikų bažnyčia su nerimu žvelgia į protestantų, kurių daugelis palaiko glaudžius ryšius su JAV bažnyčiomis, stiprėjimą. Kaip ir katalikų lyderiai, šalies protestantai nepritaria abortams, kurie čia yra teisėti, ir mėginimams suteikti homoseksualams daugiau laisvių. Protestantizmas populiaresnis skurdesniuose šalies rytuose.

Metodistų bažnyčios vyskupas sakė, kad dešimtojo dešimtmečio pabaigoje šios protestantizmo atšakos narių Havanoje buvo mažiau kaip 400, o dabar jų daugiau nei 3200. Sekmadieniais laikomos net trejos pamaldos. Į jas susirenka ir disidentai, ir kariškiai, ir diplomatų šeimos. Vyskupo pamoksluose skamba elektrinės gitaros, būgnai ir šūksniai. Dauguma kubiečių turi afrikiečių kraujo, todėl vyskupas taip nori laimėti daugiau tikinčiųjų simpatijų.

Religiniai lyderiai siekia krikščionybę Kuboje padaryti kuo panašesnę į santeriją - šalyje paplitusią religiją, kurios atstovai garbina Afrikos dievybes ir katalikų šventuosius. Svarbią vietą juos garbinant užima aukuras - kad dievybės būtų laimingos bei noriai pagelbėtų, tikintieji deda ant jo gėlių, romo, pyrago bei cigarų. Ir nors krikščionių dvasininkai vadina santeriją stabmeldyste, į pamaldas jie įtraukia vis daugiau šiam tikėjimui būdingos muzikos ir šokio. Metodistų bažnyčios vyskupo teigimu, kai kurios religinės grupės nori, kad kubiečiai įžengę į bažnyčią nebebūtų kubiečiai ir sėdėtų ten kaip europiečiai ir amerikiečiai. „Mes norime šokti ir būti kubiečiais“, - pabrėžė vyskupas.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"