TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Į kurdų gretas Sirijoje stoja ir užsieniečiai

2015 01 06 6:00
Kurdų kariams daug sunkiau nei jų priešininkams sekasi į savo būrius prisivilioti užsieniečių. Reuters/Scanpix nuotrauka

Užsieniečių, kariaujančių Sirijoje ir Irake, skaičius vis auga – abiejose stovyklose. Nors gerokai daugiau jų prisideda prie "Islamo valstybės" (IS) kovotojų, daugėja ir stojančiųjų į kovą su jais.

Daugelis užsienio kovotojų teigia, kad į karą įsitraukė dėl humanitarinių priežasčių. Kol kas prie kurdų karių prisidėjo kelios dešimtys vakariečių, įskaitant amerikiečius, kanadiečius, vokiečius ir britus. Su IS kovotojais jie kaunasi Šiaurės Sirijoje. Kurdų ginkluotosios pajėgos atsisako pateikti tikslų jų gretose kovojančių užsieniečių, dar vadinamų laisvės kariais, skaičių. Taigi tikrasis tendencijos mastas tebėra neaiškus.

Tačiau jų skaičius labai nublanksta, palyginti su apie 16 tūkst. iš apytiksliai 90 šalių atvykusių kovotojų, prisidėjusių prie IS nuo 2012 metų. Jungtinės Tautos perspėja, kad ekstremistų grupuotės Sirijoje ir Irake kaip niekad anksčiau užsimojusios verbuoti užsieniečius.

Vakarų šalių vyriausybės atidžiai stebi savo piliečius, vykstančius kariauti į užsienį. Tačiau kai šie grįžta, teisėsaugos institucijos skirtingai elgiasi su gyventojais, kovojusiais IS ir kurdų gretose. Pastarųjų motyvai kur kas įvairesni nei ekstremistų.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas tikina, kad yra labai didžiulis skirtumas tarp kovojančiųjų kartu su IS džihadistais ir padedančiųjų kurdams. Pagal Jungtinės Karalystės įstatymus vien įsitraukimas į karą užsienyje nėra laikomas nusikaltimu. Tai priklauso nuo aplinkybių.

Du britų karo veteranai Jamie Readas ir Jamesas Hughesas neseniai grįžo į Angliją kelis mėnesius praleidę kartu su kurdų ginkluotosiomis pajėgomis. Jie tvirtino kariavę dėl humanitarinių priežasčių, o kai grįžo, valdžios institucijos prieš juos nesiėmė jokių baudžiamųjų priemonių. Veteranai tikino nusprendę įsitraukti į šį karą, kai buvo paviešinta serija vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti JAV bei britų žurnalistų ir humanitarinių darbuotojų nužudymai. Kaip sakė veteranai, juos sukrėtė likimas milijonų sirų, priverstų apleisti savo namus dėl karo.

Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ suskaičiavo, kad per šešis pastaruosius mėnesius radikali sunitų grupuotė Sirijoje, ne mūšio lauke, nužudė apie 1,9 tūkt. žmonių. Nuo Sirijos pilietinio karo pradžios 2011 metais čia iš viso jau žuvo daugiau nei 200 tūkst. žmonių.

Vis dėlto dauguma kurdų gretose kovojančių vakariečių nori likti anonimais, nes nerimauja dėl galimų pasekmių grįžus namo. Kai kurie yra susirūpinę tuo, kaip gimtoje šalyje jie pristatomi žiniasklaidos, ir pabrėžia, jog yra savanoriai, kariauja ne dėl to, kad mokami pinigai.

Nors dauguma užsieno kovotojų teigia, kad vykti į Siriją nusprendžia dėl humanitarinių priežasčių, kai kuriems karo veteranams, taip ir nepripratusiems prie civilių gyvenimo, tai puiki proga vėl į rankas paimti ginklą.

AP, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"