TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Į maištą kyla alkani ir ištroškę

2011 03 02 0:00
Visuomenės, kuri turi mažai ką prarasti, tokios kaip egiptiečių, drąsiau organizuoja neramumus.
AFP/Scanpix nuotrauka

Arabų pasaulį sukrėtusios revoliucijos iškėlė klausimą: ar gali panašūs įvykiai išsirutulioti ir kitose valstybėse? "The Wall Street Journal" pabandė sudaryti "maištavimo indeksą".

Pagal šį indeksą į revoliuciją labiausiai linkusios neišsivysčiusios Afrikos ir Azijos valstybės. Į pirmąjį dešimtuką pateko Kenija, Kamerūnas, Pakistanas, Nigerija, Indonezija, Marokas, Jordanija ir Azerbaidžanas. Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybės Egiptas, Tunisas, Jordanija, Alžyras atsidūrė antrame dešimtuke. Iš 85 šalių Ukraina užėmė 22 vietą, Baltarusija - 29-ąją, Rusija - tik 40-ąją. Amerikiečių dienraščio sudarytame valstybių reitinge minima ir Lietuva (46 vieta). Kaimynės nedaug atsiliko: Latvija buvo įrašyta 49-a, Lenkija - 53-ia, Estija - 58-a. Aukščiausiai iš Europos Sąjungos valstybių atsidūrė Rumunija (37 vieta).

Mažiausiai maištauti yra linkusios Švedija, Austrija, Kanada, Danija ir Vokietija. Nuo jų nedaug atsilieka kitos išsivysčiusios šalys - Norvegija, Suomija, Nyderlandai, Australija ir Singapūras.

Jauni, skurdūs ir nuvilti

Rašinio autorius įspėja, kad reitingas sudarytas remiantis gana paprasta metodologija ir į mokslinį darbą nepretenduoja. Svarbiausiais maištingumo indekso elementais žurnalistas įvardija socialinę neteisybę, visuomenės polinkį į maištą ir socialinį užtaisą, šiuo atveju - namų ūkio pajamų dalį, išleidžiamą maistui. Į tokius veiksnius kaip vidinė visuomenės santvarka, mobiliųjų telefonų tankis, Vakarų vertybių sklaida per turizmo sektorių, televiziją, gyventojų galimybė keliauti neatsižvelgiama.

Daroma prielaida, kad kuo labiau visuomenė yra korumpuota, tuo ji nesąžiningesnė. Korupcija išmatuota remiantis "Transparency International" duomenimis. Taip pat atsižvelgiama į tai, kiek visuomenėje sudaryta žmogui sąlygų panaudoti savo potencialą (Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksas). Galiausiai svarbu ir tai, koks yra pajamų pasiskirstymas tarp gyventojų. Kuo didesnis skirtumas tarp turtingųjų ir vargšų, tuo labiau juntama socialinė neteisybė.

Be to, jaunimas ir bedarbiai kur kas labiau linkę maištauti nei vyresni žmonės, turintys darbą. Skurdesnės visuomenės, kurios nariai turi mažiau ką prarasti, taip pat drąsiau organizuoja neramumus. Jaunimo ir bedarbių vaidmuo buvo ypač reikšmingas per įvykius Tunise ir Egipte.

Neką mažiau svarbu ir tai, kokią pajamų dalį namų ūkiai išleidžia maistui. Žvelgiant į praeitį aiškiai matyti, kad revoliucijas dažniausiai sukelia alkani ir ištroškę žmonės. Per pastarąją krizę Vidurio Rytuose ir Šiaurės Afrikoje irgi turėjo daug įtakos maisto kainų infliacija. Egipte, Tunise, Libijoje, Jordanijoje, Alžyre ir dvidešimtyje kitų valstybių išlaidos, tenkančios maistui, sudaro per 30 proc. pajamų. Dar daugiau Pakistane - 46 proc., Indonezijoje - 44 proc., Indijoje (36 proc.) ir Kinijoje (34 proc.). Dėl to kylančios produktų kainos yra tikras galvos skausmas šių valstybių vyriausybėms. Tad galima daryti akivaizdžią išvadą - skurdžiose ir jaunose visuomenėse revoliucijos gali įsižiebti daug greičiau negu senstančioje buržuazinėje Europoje.

Gyvas "sovietinis žmogus"

Šis maištavimo indeksas iš dalies atsako į klausimą, kodėl, pavyzdžiui, Rusijos politikai gana ramiai žvelgia į įvykius Vidurio Rytuose ir, lygindami su jų režimu, vadina "pritemptais už ausų". Tiesa, net trečdalis rusų įsitikinę, kad šalyje gali pasikartoti Egipto scenarijus. Tačiau Rusija ir Šiaurės Afrikos valstybės smarkiai skiriasi, jei lygintume visuomenės veikimo principus ir politines valdymo tradicijas. Žlugus Sovietų Sąjungai chaotišką padėtį stabilizavo ekonominį augimą garantuojantys autokratai. Tokia demokratija, kokią turi Vakarai, dažnam posovietinės erdvės gyventojui atrodo tikras nesusipratimas. Jam nė motais pavienės demonstracijos ir opozicijos narių areštai. Paklausti, kuri tvarką labiau vertina, 53 proc. rusų pasisakė už dabartinį režimą (net savo laisvių ir teisių sąskaita), vos 23 proc. - už demokratiją. Ir režimo lyderiai tuo naudojasi: per dabartinę maisto kainų krizę jie sumaniai primena dešimtojo dešimtmečio pradžios chaosą. Vladimiras Putinas ir Dmitrijus Medvedevas žino, kad sunkiais laikais žmonės nori tvirtos rankos.

Be to, Rusijos visuomenė sensta. Šalyje nėra tiek daug jaunimo, kuris per "Twitter" ar "Facebook" įpūstų jaunatviškos revoliucijos dvasios. Senajai kartai, augusiai "komunizmo" laikais, dabartinis režimas atrodo kur kas laisvesnis. "Mūsų visuomenė ir toliau kantriai kentės. "Sovietinis žmogus" vis dar gyvas - štai kur paslaptis! Daugelio mentalitetas tiek nepasikeitė, kad susiformuotų laisvės skonis", - teigė Georgijus Mirskis, politikos apžvalgininkas.

Net vadinamosios spalvotos revoliucijos, persiritusios per Ukrainą, Kirgiziją ir Gruziją, tyliai numirė. Naujasis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius bando susidoroti su opozicija V.Putino stiliumi. Kirgizijoje opozicija pernai išvijo valdovą, o šis prieš

tai - savo pirmtaką. Stebėdamos, kas vyksta kaimynystėje, Vidurinės Azijos valstybės daro viską, kad išvengtų Kirgizijos likimo. Pats V.Putinas nuolat prisimena Ukrainą: "Mes jokiu būdu negalime leisti, kad politinis gyvenimas Rusijoje taptų toks, koks Ukrainoje." Siubliūško ir demokratijos burbulas Gruzijoje. Prezidentas Michailas Saakašvilis, žiauriai susidorojęs su opozicija, dabar lyginamas su tuo pačiu V.Putinu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"