TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Į NATO sugrįžta šaltojo karo laikų mąstymas?

2016 06 01 6:00
Per liepos mėnesį Varšuvoje vyksiantį viršūnių susitikimą NATO valstybių narių vadovai oficialiai „pasitikėjimo“ politiką pakeis į „atgrasymo“. Reuters/Scanpix nuotrauka

Reaguodamos į Rusijos agresiją, NATO narės Europoje keičia požiūrį į Aljansą. Jos stiprina savo karines pajėgas. Prognozuojama, kad 2016 metai bus pirmieji per beveik 10 metų laikotarpį, kai išaugs bendras šių šalių indelis į gynybą.

Prieš kelis mėnesius JAV tyrimų institutas „RAND Corporation“ pristatė studiją, kurioje analizavo keletą hipotetinių Rusijos invazijos į Estiją ir Latviją scenarijų. „Kalbant tiesiai šviesiai, jų rezultatai NATO yra katastrofa“, – savo ataskaitoje rašė RAND tyrėjai. Kiekvienos simuliacijos atveju rusai sugebėjo arba pergudrauti NATO karius, kuriuos gerokai viršija skaičiumi, arba, dar blogiau, juos sunaikinti. Taliną arba Rygą, ar net abu miestus, rusų kariai užimtų mažiausiai per 36, o daugiausia – per 60 valandų.

Tokius tyrimus provokuoja veiksmai Rusijoje: 2015 metais šalis atliko 40 proc. daugiau karinių pratybų nei 2014-aisiais. Taip pat rusai didina karines pajėgas Kaliningrado srityje. Savo ruožtu NATO planuoja kiekvienoje iš Baltijos šalių ir Lenkijoje dislokuoti keturis rotuojamus batalionus kaip ženklą Maskvai, jog organizacija rimtai vertina savo įsipareigojimus ginti valstybes nares. Tačiau saugumo ekspertai ir generolai skundžiasi, kad tokie žingsniai yra nepakankami, ir siekia, kad Aljanso rytiniame sparne būtų dislokuoti didesni ir, svarbiausia, nuolatiniai kariniai daliniai.

Rusijos agresija Ukrainoje atgaivino šaltojo karo eros karinį mąstymą. 9-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje Vakarų kariuomenių vadovai kalbėjo apie strateginį Fuldos koridoriaus pažeidžiamumą. Dabar jiems nerimą kelia Lenkijos Suvalkų koridorius.

Pasitikėjimą keičia atgrasymas

Per liepos mėnesį Varšuvoje vyksiantį viršūnių susitikimą NATO valstybių narių vadovai oficialiai „pasitikėjimo“ politiką pakeis į „atgrasymo“. Šis pokytis turės pasekmių.

Kad ir kiek karinių dalinių bus dislokuota Aljanso rytuose, aišku tik tai, kad šie veiksmai kainuos brangiai. Per ketvirtį reliatyvios taikos amžiaus NATO valstybės sugebėjo smarkiai sumažinti savo karines pajėgas. Pavyzdžiui, Vokietijos kariuomenė per 25 metus sumažėjo nuo pusės milijono iki 177 tūkst. kareivių. Dabar akivaizdu, kad išlaidos gynybai turi didėti. Daugelio Europos valstybių karinės pajėgos turi per mažai kareivių, o naudojama karinė technika yra smarkiai nusidėvėjusi.

JAV daro didžiulį spaudimą Europos valstybėms, kad jos ir vėl pradėtų daugiau investuoti į savo pačių gynybą. Kovo mėnesį JAV prezidentas Barackas Obama skundėsi, jog europiečiai naudojasi JAV apsauga, bet patys atsisako prisiimti savo dalį įsipareigojimų.

Nuo tada daugelis NATO šalių paskelbė apie savo ketinimus daug daugiau investuoti į gynybą. 15 iš 28 valstybių narių padidino išlaidas kariuomenei. Reikšmingiausiai tai padarė rytinio NATO flango šalys, kurios labiausiai jaučia iš Maskvos kylančią grėsmę. NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo teigimu, 2016 metais pirmą kartą per beveik 10 metų bendra NATO narių Europoje investicija į gynybos sektorių didėjo, o ne mažėjo. Remiantis „Financial Times“, Latvija išlaidas šalies gynybai šiais metais padidino net 60 proc., Lietuva – 35 proc., o Estija ir Lenkija 9 procentais.

Didžiųjų Europos valstybių lėšų, skiriamų gynybai, procentas taip smarkiai neišaugo. Pavyzdžiui, planuojama, kad kitais metais Vokietijos indėlis padidės tik 2,3 mlrd. eurų ir sieks 36,6 milijardo. Tačiau ir toks nedidelis padidėjimas šalyje sukėlė nemažai diskusijų. Vis dėlto visos pagrindinės partijos sutaria, kad šaliai reikia didinti karinį pajėgumą. Komentuodamas Vokietijos gynybos biudžeto didėjimą, J. Stoltenbergas teigė: „Pagaliau matome įrodymų, kad Vokietija imasi lyderio vaidmens, susijusio su įvairiomis NATO iškylančiomis grėsmėmis.“

Ne tik 2 proc. BVP

Per paskutinį NATO viršūnių susitikimą Velse, kuris įvyko 2014 metais, valstybės narės pareiškė, kad iki 2024 metų jos stengsis 2 proc. BVP skirti gynybai, o 20 proc. tos sumos – karinei įrangai.

Kaip rašo „Financial Times“, 2015 metais NATO šalys Europoje gynybai išleido 253 mlrd. dolerių (227 mlrd. eurų), o JAV – 618 mlrd. dolerių (555 mlrd. eurų). Atsižvelgiant į rekomendaciją, kad sąjungininkės šalys gynybai turi skirti 2 proc. BVP, išeitų, jog NATO narės Europoje turi papildomai skirti iki 100 mlrd. dolerių per metus. Dabartinės jų išlaidos sudaro vidutiniškai 1,43 proc. BVP.

Vokietijos Marshallo fondo karo eksperto Christiano Mollingo manymu, tokie oficialūs skaičiai yra apgaulingi. Galbūt naujienos, kad Estija smarkiai padidino savo gynybos biudžetą, yra puikios, tačiau vertinant visos organizacijos mastu tai yra visiškai nereikšminga. Net 64 proc. viso NATO narių Europoje biudžeto sumokės trys didžiausios Aljanso narės: Prancūzija, Vokietija ir Didžioji Britanija. Dėl šios priežasties net ir menkiausias šių šalių indėlio į gynybą padidėjimas turi didžiulį poveikį.

Kita vertus, jei Vokietija rimtai atsižvelgtų į 2 proc. kriterijų, jos gynybos biudžetas iki 2024 metų kasmet turėtų didėti 5,5 mlrd. eurų. Tokiu atveju ji taptų didžiausia karine jėga žemyne, o tai turbūt nelabai patiktų kitoms Europos valstybėms.

Tačiau išlaidos gynybai nėra vienintelis kriterijus, pagal kurį yra vertinamas NATO valstybių narių indėlis į Aljansą. Remiantis žurnalu „Spiegel“, dar yra 9 parametrai, kurių duomenų NATO viešai neskelbia. Iš kiekvienos šalies reikalaujama, kad Aljansui būtų prieinama tam tikra dalis jos ginkluotųjų pajėgų: karių, lėktuvų, laivų, automobilių, personalo. Pasak „Spiegel“, jo gauta informacija rodo, kad nė viena NATO narė šių kriterijų neįgyvendina, net ir JAV. Nors, žinoma, JAV kartu su Didžiąja Britanija, Danija, Vokietija ir Norvegija smarkiai lenkia kitas Aljanso šalis. Tuo metu Rumunija ir Lietuva nesugebėjo įgyvendinti nė vieno iš šių reikalavimų. Lenkija, kurios indėlis į gynybą atrodo labai gerai, kai yra vertinamas jo santykis su BVP, 2014 metais sugebėjo įgyvendinti vos 2 iš šių kriterijų.

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"