TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Į Rusiją grįžta KGB era

2016 09 22 6:00
Stalino portretas puikuojasi ant išdidaus ruso krūtinės. Reuters/Scanpix nuotrauka

Artėjant 2018 metų prezidento rinkimams Rusijoje, Vladimiras Putinas kuria galingą saugumo struktūrą, kuri visais atžvilgiais primena KGB. V. Putinas konsoliduoja specialiąsias tarnybas, kad dar veiksmingiau galėtų slopinti bet kokį pasipriešinimą.

Gerai informuotas Rusijos laikraštis „Kommersant“ pranešė apie prezidento V. Putino planus sujungti vidaus saugumo tarnybas bei užsienio žvalgybos ir kontržvalgybos agentūras į vieną galingą ministeriją – toks buvo senasis sovietų KGB (Valstybės saugumo komitetas). Tai greičiausiai rodo, kad V. Putinas rimtai susirūpinęs savo ateitimi.

Pastaruoju metu Rusijoje vis daugėjo požymių, kad represinis aparatas vis labiau stiprinamas. Federalinė saugumo tarnyba (FSB), kuri greičiausiai dominuos naujojoje institucijoje, veikė kaip niekada įžūliai areštuodama net aukšto rango pareigūnus iš kitų tarnybų. Jau kalbama, kad netrukus bus atleistas ir Aleksandras Bastrykinas, įtakingo Rusijos tyrimų komiteto vadovas, nes nepritarė šiam planui.

Tokios ministerijos kūrimas atspindi ir platesnį posūkio į autoritarizmą paveikslą. Pasiūlymas jau buvo nuskambėjęs 2012 metais, kai buvo paskelbtas planas sukurti Nacionalinę gvardiją gatvėms kontroliuoti. Tuomet V. Putinas abi idėjas pasidėjo į stalčių. Tačiau šiemet balandį netikėtai paskelbė, kad iš 200 tūkst. riaušių policijos OMON ir tiek pat saugumo pajėgų SOBR sudaromos tik prezidentui tiesiogiai pavaldžios Nacionalinės gvardijos pajėgos. Joms vadovauti jis skyrė savo buvusį ištikimą asmens sargybinį generolą Viktorą Zolotovą. Per metus ši gvardija bus dislokuota visoje šalyje ir pasirengusi reaguoti į bet kokius protestus.

Maždaug tuo pačiu metu į Vidaus reikalų ministerijos pavaldumą perėjo Federalinė migracijos tarnyba (FMS) ir Federalinė narkotikų kontrolės tarnyba (FSKN).

Nepriklausomi apžvalgininkai ir opozicijos atstovai įsitikinę, jog V. Putinas vykdo saugumo tarnybų pertvarką, o šiuos įtarimus sustiprina tai, kad jo atstovas nepuolė to neigti, kai gavo tokią progą.

Buvęs KGB agentas Vladimiras Putinas nuo 2000-ųjų nuosekliai telkia visą valdžią į savo rankas.

Nepasitikėjimas elitu

V. Putinas turi daug priežasčių kurti Valstybės saugumo ministeriją (MGB). Viena jo nerimo priežasčių – lokalūs angliakasių, mokytojų, vairuotojų, ūkininkų protestai, bet didžiausias rūpestis – kontroliuoti elitą, kurį sudaro valdininkų ir verslininkų kasta. Joje daug nepasitenkinimo. Dauguma šių žmonių – kleptokratai ir pragmatikai, anaiptol nesižavintys V. Putino „didžiosiomis idėjomis“ ir kova su Vakarais bet kokia kaina. Be to, juk taip norisi atostogų „supuvusiuose“ Vakaruose!

V. Putino planas yra sujungti FSB, Užsienio žvalgybos tarnybą (SVR) ir Federalinę apsaugos tarnybą (FSO). Tik karinė žvalgyba nebus įtraukta, o visais kitais atžvilgiais naujoji struktūra pagal galių spektrą prilygs KGB.

Galbūt naujoji struktūra vadinsis kaip nors kitaip, ne MGB – toks buvo KGB pirmtakės, baisaus teroro metais iškart po Antrojo pasaulinio karo, nuo 1946 iki 1953-iųjų, veikusios žudikiškos Josifo Stalino slaptosios tarnybos, pavadinimas.

Šiai ministerijai bus pavesta viskas: nuo šnipinėjimo užsienyje iki opozicijos traiškymo šalyje. Ir ji visa tai vykdys be jokios kontrolės ar priežiūros, išskyrus prezidento. Tai pasiekęs, V. Putinas savo rankose turės visas saugumo agentūras.

Anksčiau V. Putino valdymas buvo grindžiamas tarsi kokiu karališkuoju dvaru, kai įvairios organizacijos dubliavo atsakomybę ir nuolat varžėsi, kol galiausiai V. Putinui liko remtis tik saujele ištikimiausių artimiausio rato žmonių. Tai buvo savotiškas biurokratinis pliuralizmas, o dabar ryškėja kitoks valdymo modelis.

Žinovai sako, jog tai būdinga V. Putinui, buvusiam KGB karininkui ir šnipui Rytų Vokietijoje, – jis nepasitiki jokiu elitu. MGB bus galingas ginklas jį kontroliuoti ir užkirsti kelią bet kokiam perversmui ar sąmokslui.

Be to, tai bus priemonė korupcijos ir ekonominių nusikaltimų tyrimams kontroliuoti – niekada nepradėti jų prieš save ir šantažuoti priešus. Taigi V. Putino draugai, tokie kaip broliai Rotenbergai, ir toliau maudysis piniguose, pelnytuose iš milijardų vertės valstybinių užsakymų, nepatirdami jokių persekiojimų, kitaip nei kritikuojantieji valdžios savivalę, su ja susijusią siaubingą turtinę nelygybę ir oficialias karų versijas.

MGB, kaip dabartinė FSB, ne tik rengs baudžiamąsias bylas, kurias paskui nagrinėja kiti kaltintojai, bet ir turės galią „prižiūrėti procesus“. Galės sekti valdininkus, vykdyti specialias operacijas prieš „valstybės priešus ir išdavikus“. Tiesą sakant, šis principas jau veikia, bet tai bus žingsnis į dar didesnes represijas.

Įtariama, kad paties V. Putino turtas, siekiantis 40 mlrd. dolerių, yra gudriai paslėptas, tad tiesioginių įrodymų nėra. Kita vertus, ekspertai mano, jog JAV iždo departamentas tikrai žino, kur ir ką V. Putinas yra paslėpęs, tad prireikus galėtų nuspausti reikiamus mygtukus, ir tai V. Putinui būtų labai skausminga. Tokio pobūdžio paviešinimų Kremlius iš tiesų bijo. Tai dar viena paskata vis intensyviau ir agresyviau šnipinėti užsienyje.

Kad netektų gailėtis

Šiuo metu šnipų tinklus kontroliuoja SVR ir FSB, šios tarnybos savarankiškai vykdo ir elektronines bei kibernetines operacijas. Šias pajėgas sujungus, bus galima panaudoti jas veiksmingiau, išvengti nesusiderinimo. Pavyzdžiui, JAV demokratų nacionalinio komiteto dokumentų nutekinimo atveju dvi lygiagrečias operacijas vykdė dvi skirtingos Rusijos agentūros, regis, nė nežinodamos apie viena kitos veiksmus.

Šis V. Putino planas turėtų sukelti didelį Vakarų susirūpinimą. Rusijos žvalgyba jau yra tokia plati ir agresyvi, kokia buvo per patį šaltojo karo įkarštį. Jos veikimo laukas apima viską: nuo seno sukirpimo šnipų tinklo, kai verbuojami vietos agentai, iki moderniausio kibernetinio šnipinėjimo, kai vagiamos paslaptys iš sistemų visame pasaulyje, tokių kaip NATO ir JAV valstybės departamentas. Rusijos žvalgyba taip pat labai aktyviai dalyvauja remiant tam tikrus politinius judėjimus ir sėjant nesantaiką valstybėse.

Tačiau sukūręs tokią galingą ministeriją, V. Putinas kada nors gali ir pasigailėti. Pirmiausia nebebus jokios išorinės tarnybos, kuri galėtų kontroliuoti jos pareigūnų korupciją. Rusijos specialiosios tarnybos jau dabar valstybiniu mastu įsivėlusios į kontrabandą, reketą ir neteisėtas schemas. Tyrimų komitetui, dar vienai saugumo agentūrai, tikėtina, praradus nepriklausomybę, nebebus išorinės institucijos, kuri galėtų tirti MGB veiklą.

Galiausiai V. Putinas kuria tokią agentūrą, kuri gali pašalinti ir jį patį. Užvis labiau bijodamas „spalvotųjų revoliucijų“, perversmų ir sąmokslų, V. Putinas laiko Nacionalinę gvardiją ir MGB savo valdžios garantais. Tačiau senasis modelis bent jau lėmė, kad norint surengti perversmą jame turi dalyvauti daug skirtingų grupių. Dabar užteks vienos. Jeigu taip nutiktų, V. Putinas galėtų kliautis nebent armija. Beje, apie tokius scenarijus kalbėti tikrai per anksti, kol kas jie mažai tikėtini.

Mi-35MS sraigtasparnis tupia ant FSB (ankstesnio KGB) būstinės stogo Maskvos centre.

Atgimęs stalinizmas

Verslo dienraščio „Kommersant“ rugsėjo 19 dienos informacija apie MGB kūrimą grindžiama anoniminiais šaltiniais ir nepatvirtinta nepriklausomų šaltinių. Oficialūs asmenys to nei paneigė, nei tą patvirtino. Prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsisakė komentuoti. Du žinomi Rusijos saugumo ekspertai ir vienas buvęs KGB pulkininkas, perėjęs į liberalią opoziciją, vartojo tokius posakius: „visiškai tikėtina“, „tikrai tikėtina“ ir „labai panašu“.

„Kommersant“ teigimu, reforma bus atlikta iki 2018 metų prezidento rinkimų, numatytų tų metų kovą, ir tapo galima po valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ pergalės per parlamento rinkimus rugsėjo 18 dieną. Ji brangiai kainuos, nes išmokėti kompensacijas darbuotojams, kurie netinkami dirbti naujoje struktūroje, gali prireikti dešimčių milijardų rublių. 2018 metų prezidento rinkimai V. Putino išlikimui gyvybiškai svarbūs, nors jis dar nepaskelbė, kad balotiruosis ketvirtai kadencijai.

V. Putinas tarnavo KGB nuo 1975 iki 1990 metų ir paaukštintas iki pulkininko leitenanto laipsnio. 1991 metais subyrėjus Sovietų Sąjungai, KGB buvo išskaidytas į atskiras tarnybas. Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje V. Putinas vadovavo KGB pakeitusiai FSB, kai prezidentas Borisas Jelcinas netikėtai paskelbė apie savo atsistatydinimą, o savo įpėdiniu paskyrė tada niekam nežinomą V. Putiną. Netrukus šis buvo išrinktas Rusijos prezidentu. Nuo tada buvusius agentus jis apdovanoja aukštais postais. Taip pat pasirūpino, kad būtų grąžinti sovietiniai simboliai, tokie kaip SSRS himno melodija, vėl oficialiai skambanti nuo 2000-ųjų.

Negana to, Rusijos valstybinė žiniasklaida vėl atvirai garbina J. Staliną, visoje šalyje vėl kyla paminklai šiam sovietų kraugeriui, šmėžuoja jo atvaizdai. Ypač po Krymo aneksijos 2014 metų kovą Rusijos visuomenėje atgimė stalinizmo garbinimas – kaip rodo Levados centro apklausos, 54 proc. rusų teigiamai vertina J. Stalino vaidmenį ir kas ketvirtas pateisina jo terorą.

Parengė Viljama SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"