TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Į „spektaklį“ Baltarusijoje vyks keliolika stebėtojų iš Lietuvos

2015 10 04 11:20
LŽ archyvo nuotrauka

Stebėti Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos politikos ekspertai vadina „spektakliu“, Lietuva siųs keliolika stebėtojų.

Seimas į kaimyninę šalį komandiravo konservatorių Emanuelį Zingerį ir socialdemokratę Birutę Vėsaitę. Su šia misija norėta siųsti ir liberalą Arminą Lydeką, bet jis vykti atsisakė.

„Manau, kad didelės prasmės stebėti tuos rinkimus nėra, nes iki rinkimų ta sistema, tas lyderis, tas režimas sudėliojo, suskaičiavo, sustruktūravo, ir patys rinkimai, avansu drįsčiau teigti, praeis sklandžiai, taikiai, ramiai. Eis žmonės, balsuos, nes nebus kitų galimybių, kito pasirinkimo“, - savo atsisakymą vykti į Baltarusiją BNS paaiškino A.Lydeka.

Anot jo, „nėra prasmės gaišti laiko“, nes rinkimų rezultatai jau aiškūs.

„Rezultatas jau aiškus, ir numatyta, kiek bus dalyvavusiųjų rinkimuose ir kiek balsavusiųjų“, - teigė jis.

E.Zingeris ir B.Vėsaitė į Baltarusiją turėtų važiuoti kaip Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos delegacijos nariai.

E.Zingeris ir B.Vėsaitė BNS tvirtino nežiną, ar pavyks atlikti Europos Tarybos ir Seimo valdybos pavedimą, mat jie nėra tikri, kad kaimyninė šalis išduos vizą. Anksčiau oficialusis Minskas yra atsisakęs įsileisti Lietuvos parlamentarus, tuomet jie taip pat turėjo stebėti rinkimus.

„Atidavėme pasus, laukiame atsakymų“, - sakė E.Zingeris.

Užsienio reikalų ministerija (URM) savo ruožtu stebėti prezidento rinkimus Baltarusijoje siunčia dešimt trumpalaikių stebėtojų iš delegavimo rezervo. Šį rezervą sudaro ne tik URM, bet ir kitų institucijų darbuotojai.

Prezidento rinkimai Baltarusijoje vyks spalio 11 dieną. Kandidatais užregistruoti dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka, šalį valdantis nuo 1994 metų, Liberalų demokratų partijos pirmininkas Sergejus Gaidukevičius, Baltarusijos kazokų vyriausiasis atamanas Nikolajus Ulachovičius ir pilietinės kampanijos „Sakyk tiesą“ aktyvistė Tatjana Korotkevič.

Po 2010 metų rinkimų buvo įkalinti tuometiniai A.Lukašenkos oponentai ir Europos Sąjunga (ES) dar sugriežtinto sankcijas režimui.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Vytis Jurkonis būsimus rinkimus Baltarusijoje pavadino „spektakliu“.

„Viskas ten žinoma iš anksto“ , - BNS teigė ekspertas.

Jo teigimu, didžiausią nerimą kelia galimos režimo provokacijos rinkimų dieną.

„Pagal viską, kaip elgiasi A.Lukašenka ir režimas, panašu, kad linkstama prie to, jog viskas praeitų be didesnių masinių neramumų, provokacijų, bet, vis dėlto, atmesti galimybės, kad bus bandoma situaciją paaštrinti, negalima“, - tvirtino politologas.

Tai gali būti daroma siekiant sukelti demonstracijas, protestus ir po to juos numalšinti „parodant, kas šios valstybės šeimininkas“, sakė V.Jurkonis.

„Tai būtų signalas tiek vidaus auditorijai, tiek šeimininkams Kremliuje, kad Baltarusijoje nebus jokio Ukrainos scenarijaus“, - teigė jis.

Paklaustas, kokią reikšmę Baltarusijos politikoje turėjo rugpjūtį šešiems politiniams kaliniams suteikta malonė, V.Jurkonis nurodė, jog šis veiksmas buvo skirtas užsienio auditorijai: „A.Lukašenka (šią savaitę) buvo Niujorke, kalbėjo su Baracku Obama, buvo didelis parodomasis šou, rodantis, kad Europa ir Vakarai neva susiprato ir neva priima A.Lukašenką kaip tarptautinės bendruomenės narį“.

„Tie politiniai kaliniai iš principo buvo tam tikra valiuta ir tai parodo visos situacijos ir režimo ciniškumą. Iš principo žmones, kurie ima ir parduoda įkaitus, vadiname teroristais. Palieku atvirą klausimą, kaip reikėtų vertinti tokius režimo veiksmus“, - sakė politologas.

Jo teigimu, Baltarusijos opozicijai nepavyko įgyvendinti užduočių prieš rinkimus - ji vis dar veikia sudėtingomis sąlygomis, išlieka fragmentuota ir susiskaldžiusi.

A.Lukašenkai rugpjūtį paleidus šešis kalintus opozicijos lyderius, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius paragino Europos Sąjungą koreguoti savo politiką Minsko atžvilgiu ir peržiūrėti taikomas sankcijas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"