TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Į Strasbūrą - prieš Rusiją

2007 07 17 0:00
Kai kurie sovietų gulagai, kaip ir šis Kolymoje (Rytų Sibiras), mažai kuo skyrėsi nuo nacistinių mirties stovyklų.
AFP/Scanpix nuotraukos

Į sovietų gulagus prievarta išvežti lenkai parengė kolektyvinį ieškinį Strasbūro teismui ir reikalauja iš Rusijos kompensacijų. Ši byla gali tapti pavyzdžiu ir sovietų represijas patyrusiems lietuviams.

Lenkijos represuotųjų sąjunga pareiškė ketinanti parengti ieškinį prieš Rusiją Strasbūro Žmogaus Teisių Teismui, kad priverstų Rusiją išmokėti kompensacijas lenkams, sovietinio gulago kaliniams.

Lenkijos represuotųjų sąjungos duomenimis, iš daugiau kaip milijono lenkų, prievarta išvežtų į Sibirą prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, gyvų liko mažiau kaip 60 tūkstančių. Tai daugiausia vieniši ir ligoti žmonės, gaunantys nedideles Lenkijos vyriausybės priemokas - maždaug iki 100 dolerių (260 litų) per mėnesį.

Jei Rusija pretenduoja būti civilizuota valstybė, organizacijos įsitikinimu, ji privalo išmokėti kompensacijas neteisėtai represuotiems Lenkijos piliečiams. Šalies vadovybė ne kartą kėlė šį klausimą per derybas su Rusija. Pirmasis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas pasirašė dekretą, pagal kurį kiekvienas gulago kalinys lenkas galėjo gauti maždaug 100 dolerių kompensaciją. Tačiau išmokos dydis represuotiesiems atrodė kaip atviras pasityčiojimas.

Represuoti lenkai siekia kompensacijų ir per savus teismus. Bet kad gautų kompensaciją iš savo valdžios, buvęs represuotasis privalo pateikti dokumentus, liudijančius, jog buvo išvežtas į Sibirą už veiklą, kuria siekė išlaisvinti Lenkiją nuo sovietų okupantų. Iki šiol žinomas tik vienas atvejis, kai pernai kovą Opolės miesto teismas pripažino teisėtais buvusio Stalino lagerių kalinio Stanislawo Sakulskio reikalavimus ir priteisė jam 220 tūkst. zlotų (196 tūkst. litų). Šis lenkas buvo NKVD areštuotas 1944 metais "už dalyvavimą banditų grupuotėje" Baltarusijoje, kuri nuo 1920 metų iki Antrojo pasaulinio karo priklausė Lenkijai. Ten per 19 metų persikėlė kone pusė milijono lenkų.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija teigė mėginusi spręsti problemą ir ne kartą atkreipusi į tai įvairių tarptautinių organizacijų, taip pat ir Europos Sąjungos, dėmesį. Tačiau nepadėjo, nes ES ir Rusijos bendradarbiavimas nenumato nagrinėti privačių asmenų pretenzijų vienai šalių. Esama ir juridinių niuansų: pavyzdžiui, lenkai buvo represuoti be teismo, vadinasi, negali būti ir reabilituoti.

Maskvos Helsinkio grupės vadovė Liudmila Aleksejeva įsitikinusi, kad represuoti lenkai turi teisę reikalauti kompensacijų, tad Strasbūro teismas gali nuspręsti jų naudai. Visuomeninė organizacija "Memorial", siekianti Katynės aukų - 1940 metais NKVD sušaudytų Lenkijos karininkų - reabilitacijos, mano, jog nuo sovietų nukentėję Lenkijos piliečiai pirmiausia privalo siekti teisingumo Rusijos teismuose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"