TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Į vieną dūdmaišį su Europos Sąjunga

2012 01 17 9:30

Jei Škotija balsuotų už nepriklausomybę, kokia ateitis lauktų naujos mažos Europos Sąjungos (ES) narės?

2014 metais Škotija rengs referendumą dėl nepriklausomybės nuo Jungtinės Karalystės. Britai iš anksto gąsdina Edinburgo valdžią, kad škotų interesai paskęs 29 ar daugiau ES narių balsų jūroje. Esą gali būti ir taip, kad naujai valstybei net teks pradėti derybas dėl narystės Bendrijoje. "Na, ES be galo kūrybinga, kai reikia spręsti tokius konstitucinius dalykėlius. Ji susitvarkė ir su Rytų Vokietija, ir su Kipru", - guodė škotus Edinburgo universiteto ES studijų profesorius Andrew Scottas.

Savarankiška ES narė Škotija visų pirma turėtų apsispręsti dėl indėlio į bendrą biudžetą. Jos lauktų naujos derybos dėl įvairių išimčių, galiojančių Jungtinei Karalystei, bet ne nepriklausomai šaliai. Kita vertus, Škotija galėtų eiti Norvegijos keliu ir nestoti į ES, tačiau dalyvauti bendroje rinkoje. Iki šiol nė viena ES narė neskilo į dvi atskiras valstybes.

Tačiau Škotija galėtų remtis Norvegijos, Danijos, Suomijos, Airijos ar Slovakijos pavyzdžiais - pagal gyventojų skaičių jos visos panašios į šiaurinį Didžiosios Britanijos salos kraštą.

Nepriklausomas balsas

Mažosios ES valstybės džiaugiasi, kad reikalus sprendžia su didžiosiomis lyderėmis, sėdėdamos prie bendro 27 Europos Komisijos narių stalo. "Atsisėdus prie vieno stalo Airijos santykiai su Jungtine Karalyste pasikeitė per naktį. Konstituciškai abi valstybės tapo lygiavertėmis partnerėmis, tad nebereikėjo gaišti mėnesių mėnesius derinant susitikimus su britų premjeru. Dabar užtenka pakelti telefono ragelį", - sakė Tony Brownas, Dublino Europos reikalų instituto įkūrėjas.

"Tavo balsas taip pat girdimas, tavo atstovai išdėsto oficialią poziciją", - pridūrė Vladimiras Bilcikas, Slovakijos užsienio politikos asociacijos ES ekspertas. Tačiau jis pabrėžė, kad didesnės valstybės, tokios kaip Prancūzija, Vokietija, turi ir daugiau galių, ir daugiau balsų.

Nuo 2014 metų ES pradės galioti nauja "dvigubos daugumos" taisyklė. Tai reiškia, kad ES įstatymai bus priimami tik tuomet, kai už juos balsuos ne mažiau kaip 55 proc. narių, kurių bendras gyventojų skaičius sudarys per 65 proc. ES gyventojų. Atsižvelgiant tik į žmonių skaičiaus rodiklį toks modelis palankus mažesnėms valstybėms, nes jos įgyja daugiau manevrų balsuojant - juk kiekvienas gyventojas tampa svarbus. Tačiau dėl tokių svarbių Škotijai klausimų kaip žvejyba sprendimai priimami kvalifikuota dauguma.

Taigi derėdamasi dėl žuvininkystės direktyvų nepriklausoma Škotija neturėtų nei veto teisės, nei tiek balsų, kiek Jungtinė Karalystė, dabartinė škotų jūrinių reikalų reguliuotoja.

Kaip dėl euro?

Be to, į ES įstojusios naujos narės įsipareigoja įsivesti eurą, o jo populiarumas krizės laikotarpiu smarkiai krito. Iš dabartinių dešimties ES narių, neprisijungusių prie euro zonos, tik Jungtinė Karalystė ir Danija formaliai turi teisę to nedaryti. Tokios išimties neišsiderėjusi Švedija atmetė eurą per referendumą 2003 metais. Kitos septynios ES narės kol kas taip pat neskuba. A.Scottas įsitikinęs, kad Škotijos niekas neverstų įsivesti euro, tačiau naujai valstybei vis tiek reikėtų valiutos, centrinio banko ir apsispręsti - prisidėti prie ES valiutos keitimo mechanizmo ar ne.

Nors euro zonoje siaučia krizė, slovakas V.Bilcikas tvirtina, kad euras jo kraštui davė daug gero: "Esame maža, atvira ekonomika, beveik 90 proc. mūsų eksporto keliauja į ES, daugiausia - į euro zonos valstybes."

Be to, škotai, kaip ir danai ar suomiai, turėtų mokėti ES biudžetui. Tačiau Škotijai kažin ar sektųsi išsikovoti permokos grąžinimą, kurį yra išsiderėję britai.

Tik dėl Šengeno zonos gali būti lengviau. Čia kokių nors privalomų taisyklių nėra, o airiai ir britai jai nepriklauso. Matyt, tokiu keliu eitų ir škotai.

Jokių alternatyvų

Škotija galėtų ir nesiekti narystės ES, o prisidėti prie Europos ekonominės erdvės kaip Norvegija. Šiai šaliai nepatinka tik tai, kad sprendimai toje erdvėje priimami nedemokratiškai, t. y. nepaisant jos, išklausant tik ES nares. "Iš esmės Škotija turėtų žinoti, kad alternatyvos ES nėra - esame tiek pat integruoti į Europą kaip ir Jungtinė Karalystė", - teigė profesorius Fredrikas Sejerstedas iš Oslo universiteto.

Britai ironizuoja, kad nepriklausomybę išsikovojusi Škotija paskęstų rūpesčiuose. Mažesnės ES narės stengiasi išlikti lanksčios ir diplomatiškos, o tai kainuoja daug laiko ir pastangų. "Reikia vengti uždarų grupių, koalicijas kurti pagal nagrinėjamus klausimus. Be to, būtina turėti labai aukšto lygio diplomatinę tarnybą", - savo patirtimi dalijosi airis T.Brownas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"