TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Įdomiausias metų žaidimas dar nesibaigs

2013 12 30 6:00
Protestuotojų stovykloje Kijevo Nepriklausomybės aikštėje galima pamatyti plakatą, kuriame prezidentas V.Janukovyčius ir premjeras M.Azarovas vaizduojami už grotų, o užrašas skelbia: "Atostogos ateina. 2014".  AFP/Scanpix nuotrauka

Lietuvai svarbiausias tarptautinės politikos įvykis šiais metais buvo Rytų partnerystės programos viršūnių susitikimas Vilniuje. Tačiau šiame kontekste iškilusi Ukrainos krizė tapo kur kas labiau intriguojančiu didžiosios politikos žaidimu, ir jis gali trukti dar ilgai.

Kas laimi?

Sunku atsakyti į klausimą, kuri šalis Ukrainoje ima viršų, nes greičiausiai kalbama tik apie pergalę tam tikrame etape. Neišeina net aiškiai įvardyti, kas ir su kuo kovoja. Paprastai žvelgiant matyti, kad vyksta valdančiosios partijos ir opozicijos konfliktas. Tačiau toks apibūdinimas būtų pernelyg paprastas, nes tuo pat metu dėl Ukrainos užsienio politikos orientacijos varžosi Maskva ir Briuselis. Gal jau net varžėsi, nes Briuselis aiškiai užleido pozicijas ir Maskvai pavyko pasiekti toli gražu ne galutinę, bet labai svarbią pergalę – neleisti Ukrainai (bent kol kas) susisaistyti su Europa sutartimis.

Tačiau Rusija yra ne vienintelė laiminti žaidimo dalyvė. Naudos gavo ir prezidentas Viktoras Janukovyčius. Jį ir jo aplinką tikrai derėtų laikyti savarankišku žaidėju. O štai opozicinės Ukrainos jėgos lieka vos ne vienintelės pralaiminčiosios, nes Briuseliui negalima „užskaityti“ pralaimėjimo vien todėl, kad ES niekada taip desperatiškai nemėgino įtraukti Ukrainos į savo orbitą, kaip tai metų metais darė Rusija. Kitaip tariant, Briuseliui nepavyko prisivilioti Ukrainos, bet dėl to ES padėtis nė kiek nepasikeitė.

O kalbant apie opoziciją tenka liūdnai konstatuoti, kad silpstančios jos pozicijos tuo pat metu reiškia ir visos Ukrainos pralaimėjimą. Taip yra dėl dviejų priežasčių: pirma, valdžioje lieka jėgos, kurių veiksmai stabdo šalies pažangą; antra, Ukraina nepasinaudojo istorine galimybe pirmą kartą realiai ištrūkti iš Rusijos įtakos. Neįžeidžiant ukrainiečių reikia pripažinti, kad Europa Ukrainai yra reikalingesnė, nei Ukraina - Europai.

Aukcionas

Opozicijos teigimu, V.Janukovyčius pardavė Ukrainą Rusijai. Tenka sutikti su tuo, kad šalies pasirinkimą labiausiai lėmė finansinis faktorius - kuri šalis duos daugiau pinigų. Premjeras Mykola Azarovas tai aiškiai leido suprasti ir Briuseliui. Beje, ES pateiktas planas buvo kur kas naudingesnis Ukrainai nei tai, ką siūlė Rusija. Tačiau Maskvos pasiūlymas nugalėjo ne tiek dosnumu, kiek paprastumu, tad V.Janukovyčiaus aplinkai jis labiau patiko.

Dažniausiai lyginama: esą Briuselis žadėjo Ukrainai 600 mln. dolerių, o Rusija – 20 mlrd. dolerių. Tai netiesa. ES pasiūlė Kijevui beveik tokią pat sumą, tik mainais pareikalavo rimtų struktūrinių reformų ir įsipareigojimų, kurie iš tiesų būtų buvę naudingi šaliai, nes būtų leidę modernizuoti ekonomiką. Tačiau ES planas turėjo vieną esminį trūkumą – pinigai būtų pasiekę Ukrainą dalimis per gana ilgą laiką. Valdančiojo elito nežavėjo ir minėtos reformos, taip pat tai, kad už tų lėšų panaudojimą būtų reikėję bent minimaliai atsiskaityti eurobiurokratams. Tikrai nekas, kai vienintelis rūpimas dalykas – 2015 metų prezidento rinkimai.

Pergalės iliuzija

Taigi Rusija pateikė geresnį pasiūlymą. Tačiau ar tikrai, kaip teigia opozicija, Maskva nupirko V.Janukovyčių? Jeigu jis nedavė jokio raštiško sutikimo „stumti“ Ukrainą į Rusijos kuriamus blokus (o to, regis, nebuvo), Kremlius sumokėjo labai didelius pinigus vien už tai, kad Kijevas bent jau artimiausiu metu neįsipareigotų ir Briuseliui. Atsižvelgiant į tai, kiek kartų Ukraina yra gavusi Rusijos nuolaidų ir kiek mažai jai įsipareigojusi, peršasi mintis, jog V.Janukovyčius tiesiog „išdūrė“ Maskvą.

Ukrainos prezidentas pasiekė svarbiausią tikslą – pasiruošė finansinį pagrindą artėjantiems rinkimams. Dujų kaina gerokai sumažės, vadinasi, liks mažiau V.Janukovyčiaus valdymu nepatenkintų žmonių. Jo aplinkos oligarchų įmonės taip pat bus aprūpintos pigia energija. Be to, prezidentas gavo krūvą pinigų, kurie leis atitolinti šalį nuo bankroto prarajos, o dar svarbiau - jis galės kaip tinkamas naudotis tais pinigais kovodamas su politiniais priešininkais ir rengdamasis rinkimų kampanijai.

Maskvai būtų naivu tikėtis, kad V.Janukovyčius jausis esąs asmeniškai skolingas Rusijai. Jis beveik niekuo „neatsidėkojo“ už paramą per praėjusius prezidento rinkimus. Mažai pagrindo manyti, kad šį kartą bus kitaip. Priešingai, V.Janukovyčius – ambicingas ir agresyvus politikas – greičiausiai jaus vis didesnę asmeninę antipatiją Rusijai vien dėl to, jog yra priverstas kreiptis į ją finansinės paramos, kad galėtų išsilaikyti valdžioje.

Duodama pinigus V.Janukovyčiui Maskva neįtraukė (arba dar neįtraukė) Ukrainos į savo įtakos zoną. Šalis greičiau liko ten, kur buvo jau gerus 20 metų, – stagnuojančioje pozicijoje tarp Rytų ir Vakarų. Pozicijoje, kuri visiškai nenaudinga Ukrainai, tačiau buvo, yra ir bus finansiškai labai patraukli tam, kas turi valdžią.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"