TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ieškant darbo po visą Europą

2012 12 05 6:00
Jaunas elgeta prie banko Atėnuose./Reuters/Scanpix nuotrauka

Nedarbas euro zonos šalyse pasiekė naujas aukštumas, o labiausiai kenčia jaunimas. Darbingo amžiaus žmonės plūsta iš Pietų Europos į šiaurę ieškodami geresnių darbo galimybių. 

27 narių Europos Sąjungoje (ES) nedarbo lygis spalį siekė 10,7 proc. - darbo neturėjo 25,9 mln. europiečių.

Recesijai užtrukus nedarbas 17-oje euro zonos šalių siekė 11,7 proc. ir buvo didžiausias nuo euro įvedimo 1999 metais. Eurostato duomenimis, euro zonos šalyse darbo neturėjo 18,7 mln. žmonių - 2,2 mln. daugiau nei prieš metus.

"Nedarbo lygis Europoje išlieka nepriimtinai didelis", - pareiškė Europos Komisija (EK).

Jaunimas be ateities

Kaip ir anksčiau, daugiausia bedarbių - Ispanijoje ir Graikijoje (viršija 25 proc.), o jaunimo nedarbas artėja prie 60 procentų. Tai gali turėti ilgalaikių ekonominių ir politinių padarinių. Apie prarastąją kartą kalbama jau ne vien kaip apie teorinę galimybę. Abi šios šalys ėmėsi griežtų taupymo priemonių, sumažino algas ir pensijas, o tai kirto per darbo jėgos kišenę, krito prekių ir paslaugų paklausa. Drauge su taupymu imtasi ir tokių priemonių kaip darbo įstatymų reforma bei darbuotojų mokymas ir perkvalifikavimas - tai turi padėti žmonėms rasti darbą, bet tam, kad tai veiktų, reikia daugiau laiko.

EK manymu, visos ES šalys privalo taikyti naują schemą, skirtą padėti darbo neturintiems žmonėms iki 25 metų. Toji schema numato, kad jaunam žmogui, baigusiam mokslus arba praradusiam darbą, per keturis mėnesius būtų pasiūlytas kitas darbas, tolesnis lavinimasis arba stažuotė. Tokia praktika jau taikoma Austrijoje, Suomijoje ir Švedijoje (visose trijose valstybėse nedarbas yra mažesnis nei ES vidurkis, o Austrijoje jis yra mažiausias euro zonoje - 4,3 proc.), bet EK nori, kad ši schema būtų išplėsta į visą ES.

EK taip pat siekia, kad aukštos kvalifikacijos darbuotojai, negalintys gauti darbo Pietų Europoje, užpildytų laisvas vietas kitose šalyse. Tam tikslui yra skatinamas valstybinių įdarbinimo įstaigų atskirose šalyse bendradarbiavimas. Pavyzdžiui, Belgijoje nedarbas siekia 7 proc., bet šaliai vis dar trūksta statybininkų ir inžinierių, tad pagal šią bendradarbiavimo schemą jie atsiunčiami iš Portugalijos, kurioje darbo neturi 15 proc. žmonių.

Intencijos geros, bet klausimas, ar padeda? Ir ar šis darbo jėgos kraustymasis yra geras dalykas ilgalaikėje perspektyvoje?

Kraustymasis reikalauja aukų

Šiuo metu visoje ES tik maždaug 3 proc. darbingo amžiaus suaugusiųjų (nuo 15 iki 64 metų) gyvena kitoje ES valstybėje. Tačiau akivaizdu, kad didžiausius ekonominius sunkumus patiriančių šalių piliečiai vis labiau linkę kraustytis į užsienį dėl darbo galimybių. Nuo 2009 metų sausio iki šių metų lapkričio ES internetinėje darbo biržoje užsiregistravusių žmonių iš Portugalijos, Ispanijos ir Graikijos padaugėjo nuo 60 tūkst. iki maždaug 300 tūkstančių. Tačiau tik maždaug 5 tūkst. jų gavo darbą per šią svetainę ir kitas ES įdarbinimo paslaugų tinklo EURES iniciatyvas.

Šiuo metu Europoje yra 5,5 mln. laisvų darbo vietų.

ES strategiją kritikuoja Europos profesinių sąjungų konfederacija, kuri sako, kad laisvas darbo jėgos judėjimas yra pagrindinė teisė, bet jis gali baigtis "smegenų nutekėjimu ir jaunimo praradimu", o tai savo ruožtu turės neišvengiamą poveikį pramonei ir visai ekonomikai.

Problemų iškyla ir darbo jėgą priimančioms šalims, nes jos privalo paisyti lygybės, kai kalbama apie darbo sąlygas ir apmokėjimą.

Be to, išvykimas dirbti į užsienį dažnai susijęs su asmeniniais praradimais, tokiais kaip atsiskyrimas nuo šeimos; pietiečiai šiaurėje ilgisi saulės, patiria sunkumų mokydamiesi svetimos kalbos.

Šviesa tunelio gale dar nešviečia

Ekonomistai sako, kad daugelyje Europos šalių nedarbas didės ir ateinančiais mėnesiais - mažiausiai tiek, kiek truks recesija. Europos centrinio banko (ECB) vadovo Mario Draghi teigimu, atsigavimo euro zonoje galima tikėtis ne anksčiau kaip kitų metų antroje pusėje.

Šiuo metu nuosmukį išgyvena penkios euro zonos šalys - Graikija, Ispanija, Italija, Kipras ir Portugalija, bet netrukus recesija gali apimti ir daugiau ES valstybių.

Stipriausia euro zonoje Vokietijos ir Prancūzijos ekonomika auga labai silpnai, o tai skatina verslą mažinti apimtį. Pavyzdžiui, pramonės konglomeratas "Siemens AG" paskelbė atleisiantis dar 4700 darbuotojų, nors ne visus Vokietijoje. Šioje šalyje nedarbo lygis spalį buvo nepakitęs ir siekė 5,4 procento. Prancūzijoje jis taip pat stabilus, bet dvigubai viršija Vokietijos - 10,7 procento.

Gera žinia yra nebent ta, kad metinė infliacija euro zonoje tesiekė 2,2 proc. ir buvo mažiausia per 23 mėnesius. Tačiau ji vis dar viršija ECB siekį išlaikyti mažesnį nei 2 proc. kainų augimą.

AP, BBC, "Spiegel", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"