TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ignoravo Kultūrinės revoliucijos sukaktį

2016 05 17 6:00
Mergaitė darosi asmenukę prie Kinijos revoliucijos lyderio Mao Zedongo (kairėje) ir generolo Zhu De skulptūrų. AFP/Scanpix nuotraukos

Prieš 50 metų Kinijoje prasidėjo vadinamoji Didžioji proletarinė kultūrinė revoliucija. Tai dešimtmetį trukęs sumaišties laikotarpis, kurį inicijavo tuometis lyderis Mao Zedongas. Jis siekė atgaivinti komunistinius idealus ir primesti radikalų egalitarizmą.

1966 metų gegužės 16 dieną Komunistų partijos Politinis biuras nutarė susidoroti su keturiais aukšto rango pareigūnais, užsitraukusiais šalies lyderio Mao Zedongo nemalonę. Per tą posėdį taip pat buvo priimta rezoliucija, kuri uždegė žalią šviesą dešimtmetį trukusiai negailestingai klasių kovai, priverstiniam radikaliam egalitarizmui ir visuomenės įtraukimui į masinius politinius judėjimus.

Greitai vadinamoji kultūrinė revoliucija įgijo nuožmų pagreitį. Aukšto rango pareigūnai buvo verčiami iš postų, vyko kova tarp priešiškų frakcijų, buvo rengiamos masinės demonstracijos, o išsilavinę jaunuoliai tremiami dirbti į kaimus. Ta smurto banga sukėlė didelę grėsmę Komunistų partijos valdžios teisėtumui.

Atsidavę komunistai garbino raudonąją knygelę, kurioje užrašytos Mao Zedongo mintys bei posakiai.

Jokių oficialių iškilmių

Kiniją sukrėtusios audringos ir kruvinos kultūrinės revoliucijos pradžios metinės buvo minimos be jokių oficialių iškilmių. Šią sukaktį kone visai ignoravo ir Komunistų partijos kontroliuojama žiniasklaida. Toks požiūris atspindi išliekantį apmaudą dėl tų įvykių. Valdžia paprastai stengdavosi užgniaužti bet kokias diskusijas apie tą smurto bangą.

Kultūrinės revoliucijos metines neomaoistai vis tiek minėjo. Daugelis jų ilgisi anų laikų, nes gyvenimo logika buvo paprastesnė. Kai kurie taip pat griežia dantį dėl didėjančios turto atskirties. Ją skatina vyriausybės noras pereiti prie rinkos ekonomikos ir atsisakyti ankstesnio planinio režimo, kuris užtikrindavo darbo vietas ir gerovę šalies piliečiams.

Pekino kontroliuojami laikraščiai beveik nieko nerašė apie šią sukaktį – paskelbti tik keli maži straipsniai apie to laikotarpio relikvijų paklausą. Daugiausia dėmesio buvo skiriama Pietų Kinijos jūrai ir kitoms vidaus problemoms.

Chaoso dešimtmetis

Aptakūs Mao Zedongo pareiškimai įaudrino studentus ir jaunus darbininkus. Nuo 1966 metų jie masiškai steigė raudonųjų gvardiečių (chunveibinų) frakcijas, kurios varžėsi tarpusavyje. Toje kovoje kai kada net buvo naudojami sunkieji ginklai.

Chunveibinai skelbė populiarius šūkius „sukilti yra teisinga“ arba „revoliucija nėra nusikaltimas“. Tik nedaugelis drįso jiems priešintis. Vis dėlto didėjantis smurtas vėliau įtikino partijos lyderius pasiųsti Liaudies išvadavimo armiją susigrąžinti kontrolės. Daugelis vyriausybės funkcijų buvo paralyžiuotos, o kai kurie ilgamečiai partijos veikėjai buvo išsiųsti dirbti į ūkius ir gamyklas arba uždaryti į koncentracijos stovyklas.

Smurtą ir chaosą taip pat buvo mėginama stabdyti nurodžius milijonams studentų išvykti į kaimus, kur jie turėjo gyventi ir dirbti su valstiečiais. Komunistų teigimu, miestuose gyvenantys studentai buvo pripratę prie patogumų ir neturėjo nė menkiausio supratimo, kaip atrodo gyvenimas kaime. Vienas jų buvo dabartinis prezidentas Xi Jinpingas. Jam teko kelerius metus gyventi urve įrengtame būste vienoje provincijoje.

Tuo metu didelėje šalies dalyje galiojo karo padėtis, o Mao Zedongo ryšiai su buvusia sąjungininke Sovietų Sąjunga susilpnėjo ir pašlijo. Pasienyje net įsiplieksdavo susirėmimų. Radikalieji veikėjai kovojo su partijos senąja gvardija, trokštančia, kad baigtųsi chaosas ekonomikoje, mokyklose ir vyriausybės institucijose.

Pavadino katastrofa

Kultūrinė revoliucija užgeso mirus Mao Zedongui 1976 metų rugsėjo 9 dieną. Vėliau šalies aukščiausiuoju lyderiu tapęs Deng Xiaopingas inicijavo ekonomikos plėtrą ir laipsnišką atitolimą nuo griežto marksizmo.

Kinija šį skaudų savo istorijos puslapį galutinai užvertė 1981 metais. Deng Xiaopingo patvirtiname partijos dokumente tas laikotarpis buvo įvardytas kaip šalį ištikusi katastrofa. Mao Zedongas nebuvo apkaltintas, o jo portretas liko kabėti virš Tiananmeno aikštės vartų ir tebėra spausdinamas ant Kinijos banknotų.

Nacionalinėje švietimo programoje moksleiviai su tais įvykiais supažindami labai glaustai. Daugelis buvusių chunveibinų yra išleidę savo prisiminimus, o kai kurie net atsiprašė tų, kuriuos persekiojo.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"