TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ignoruojama Maskva rengiasi paradui

2015 05 05 6:00
Maskvos gatvėmis rieda karinė technika - vyksta gegužės 9-osios parado repeticija. Reuters/Scanpix nuotraukos

Šią savaitę su imperine pompastika Maskva švęs pergalės prieš nacistinę Vokietiją 70-metį, tačiau buvusių sąjungininkių aukštų vadovų sąrašas baigia sutirpti.

Dėl Krymo aneksijos ir karo Ukrainoje Vladimiras Putinas nesulauks Maskvoje nė vieno Vakarų šalių, kurios per Antrąjį pasaulinį karą buvo artimiausios Rusijos sąjungininkės, lyderio. Jie vienas po kito atsisakė stebėti Rusijos karinės galios demonstravimą Raudonojoje aikštėje. Dėl šio boikoto gegužės 9 dieną paradą, per kurį bus demonstruojami naujausi Rusijos ginklai, V. Putinas stebės tik kelių Maskvai draugiškų vadovų kompanijoje.

Per Antrąjį pasaulinį karą, kuris Rusijoje vadinamas Didžiuoju tėvynės karu, žuvo maždaug 27 mln. įvairių tautybių sovietinių karių. Rusija prarado ne tik daugiausia kariškių, bet ir civilių. Pergalė prieš nacistinę Vokietiją laikoma Rusijos žmonių nepalaužiamos valios ir galios simboliu. Visoje šalyje tai - triumfo ir šlovės diena, o pastaruoju metu patriotinius jausmus dar labiau kursto Kremliaus valdoma valstybinė žiniasklaida. Rusijos televizijos nuolat rodo filmus apie karą.

Po karo praėjus 70 metų gyvų veteranų lieka vis mažiau.

Nutylėta istorija

Rusija nėra įvertinusi kai kurių Antrojo pasaulinio karo aspektų, tokių kaip Stalino ir Hitlerio susitarimai, ir bet kokius bandymus tai daryti vadina istorijos perrašymu. Raudonoji armija laikoma išvaduotoja, nors daugeliui Europos valstybių karo baigtis lėmė sovietų okupacija. Ypač pastaraisiais metais pergalė Antrajame pasauliniame kare Rusijoje įgyja kulto statusą, čia vėl atvirai šlovinamas karo metų sovietų diktatorius Stalinas. Istoriją prezidentas V. Putinas pasitelkia asmeninei valdžiai stiprinti.

Rašytojas Viktoras Astafjevas, parašęs apsakymų apie Antrojo pasaulinio karo baisumus, teigia, jog SSRS praradimai buvo nepalyginti didesni, nei skelbiama, nes sovietų vadai laimėjo karą "beatodairišku kraujo liejimu". "Jie metė žmones į ugnį lyg šiaudus, - sakoma veterano laiške, kurį išspausdino laikraštis "Novaja Gazeta". - Priešas buvo užverstas lavonais, paskandintas rusų kraujyje."

Iškreiptas požiūris į praeitį, pabrėžiant Rusijos triumfą ir nutylint jos nusikaltimus, dominuoja dabartiniuose Kremliaus santykiuose su Vašingtonu ir Europos sostinėmis. Tai ypač akivaizdu kalbant apie Rusijos ryšius su Vokietija, kuri po pralaimėto karo kūrė savo tapatumą atvirai šnekėdama apie juodąją Vokietijos istorijos dalį ir dėl to atgailaudama. Neseniai viešėdama Japonijoje kanclerė Angela Merkel sakė, kad Vokietija dabar, nors Hitlerio laikais būta daug siaubo ir žiaurumo, užima deramą vietą tarptautinėje bendruomenėje ne tik dėl savo kaimynių didžiadvasiškumo, bet ir dėl to, jog vokiečiai pasirengę žvelgti į savo istoriją atviromis akimis, be užuolankų.

Tuo metu V. Putinas ir jo šalininkai laikosi požiūrio, kad Vakarai visuomet siekė apgauti rusus ir neleisti Rusijai atsistoti ant kojų, užimti jai priklausančią vietą pasaulyje. Kremliaus paleista propagandos mašina sėkmingai kala į galvas, esą JAV siekia dominuoti pasaulyje pamindamos teisėtus Rusijos interesus buvusioje sovietinėje erdvėje.

Pasak Kremliaus politinio analitiko Sergejaus Karaganovo, svarbiausia karinio parado žinia: parodyti pasauliui, kad Rusija pasirengusi apginti savo interesus, ir jei reikės - net jėga.

Tribūnoje - kiti draugai

Agresyvus V. Putino elgesys taip sugadino santykius su Vakarais, kad nei prezidentas Barackas Obama, nei Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Baltijos šalių ir daugumos kitų Europos Sąjungos narių, įskaitant tradiciškai Rusijai draugiškos Bulgarijos, lyderiai neketina Maskvoje stebėti, kaip pro juos riedės naujausios Rusijos priešraketinės sistemos, o virš tribūnų skris moderniausi naikintuvai. Tik maždaug trečdalis iš pakviestų 68 valstybių ir organizacijų vadovų atvyksta į iškilmes Maskvoje. Tai - pastarojo meto V. Putino draugai iš Lotynų Amerikos ir Azijos, taip pat buvusių sovietinių respublikų - Armėnijos, Azerbaidžano, Uzbekistano, Tadžikistano, Kazachstano - lyderiai. Pasikeitimas, palyginti su 60-osiomis pergalės metinėmis prieš dešimtmetį, - didžiulis.

Rusija kaltina JAV darant spaudimą Europos vadovams neatvykti. Daugelis šalių siunčia tik žemesnio rango delegacijas, nors Rusija dar tikisi sulaukti Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fico, Graikijos prezidento Prokopio Pavlopulo. Čekijos vadovas Milošas Zemanas iš pradžių priėmė kvietimą, bet kai sulaukė piktos visuomenės reakcijos, apsigalvojo. Kanclerė A. Merkel parado nestebės, bet kitą dieną drauge su V. Putinu padės vainiką ant Nežinomo kareivio kapo prie Kremliaus sienos. Neatskris ir Izraelio prezidentas, į kurį Maskva dėjo tiek vilčių. Itin netikėtas buvo ir daug spėlionių sukėlė Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno atsisakymas dalyvauti parade. Retai kada iš šalies išvykstantis Kim Jong-unas nuolat grasina ginklais JAV ir Pietų Korėjai, bet Rusija nori stiprinti ryšius su Šiaurės Korėja.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka atmetė kvietimą, nes Pergalės dieną minės namie. Rusija žada prisidėti prie šventės Minske - pasiųsti į paradą Baltarusijos sostinėje karių ir ginkluotės. Nors ir nevyks į Maskvą, A. Lukašenka pabrėžė, jog nepritaria politiškai motyvuotai Vakarų lyderių pozicijai.

Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis priminė, kad Lenkija privalo atsiminti istorijos pamokas ir nesileisti suklaidinama, neva jai niekas negresia: "Juk netrukus, gegužės 9-ąją, Maskvos Raudonoji aikštė vėl virs šarvuočių ir tankų aikšte. Ten demonstruos jėgą divizijos, neseniai pasaulio ir lenkų akyse užpuolusios kaimynę Ukrainą. Jau seniai nebuvo karinio konflikto taip arti Lenkijos sienų." Šis Rusijos karinės galios demonstravimas, pasak B. Komorowskio, susijęs ne su istorija, o su dabartimi ir ateitimi. Tokiame kontekste Lenkija turi laikytis kelio į didesnę modernizaciją, stiprinti ryšius su pasauliu ir Vakarais per Europos integraciją bei aktyvų dalyvavimą NATO veikloje.

Apžvalgininkai rašo, kad šįkart lyderiai, kurie išsirikiuos ant pakylos greta V. Putino, bus ne šiaip sau svečiai - rusai pamatys pasaulio, galinčio "pasipriešinti Amerikos diktatui", žemėlapį.

Riedės naujausia ginkluotė

Pastaruoju metu V. Putinas nuolat pabrėžia būtinybę stiprinti Rusijos karinę galią ir skiria tam milžiniškus pinigus, nors šalies ekonomika dėl mažų naftos kainų ir Vakarų sankcijų ritasi žemyn. Rusijos kariniai lėktuvai kaip niekada intensyviai pažeidinėja kitų šalių oro erdvę, apie jų pasirodymą Šiaurės Europoje, Baltijos valstybėse, Rytų Azijoje ir net prie JAV pranešta daugybę kartų. Nežinomi povandeniniai objektai, manoma - šnipinėjantys Rusijos povandeniniai laivai, gąsdina Švediją ir Suomiją.

Toks karinės galios demonstravimas kelia nerimą Rusijos kaimynėms, bet labai patinka rusams - V. Putino populiarumas viršija 80 procentų. Taigi karinis paradas pirmiausia ir bus skirtas jiems. Šiemet jis bus vienas didžiausių: žygiuos beveik 80 tūkst. karių, bus parodyta 2 tūkst. karinės technikos priemonių, įskaitant naują Rusijos tanką "Armata T-14". Skelbiama, jog tai vienas technologiškai pažangiausių tankų pasaulyje. Iki 2020 metų Rusijos gynybos pramonė ketina pagaminti apie 2300 šių tankų. Rusija jais nori pakeisti iki 70 proc. dabartinių tankų.

Taip pat pirmą kartą bus parodytos "RS-24 Yars" tarpžemyninės balistinių raketų sistemos, turinčios atsverti JAV kuriamą priešraketinį skydą Europoje.

Po karinio parado žygiuos šimtai tūkstančių žmonių ir neš ne tik per karą žuvusių artimųjų, bet ir Stalino, kitų sovietinių vadų portretus; Rusijos sostinė skendės vėliavose ir gėlėse, žibės medaliais nusagstytos veteranų krūtinės.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"