TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Įkvėpęs kartas siekti žvaigždžių

2012 08 27 8:07
Po pasivaikščiojimo Mėnuliu - N.Armstrongo šypsena kosminio laivo modulyje. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Mirė JAV astronautas Neilas Armstrongas, pirmas Mėnulyje išsilaipinęs žmogus - vienas didžiausių visų laikų Amerikos didvyrių.

"Mažytis žmogaus žingsnelis ir milžiniškas žmonijos šuolis", - šie žodžiai visuomet siesis su N.Armstrongu. Šeima paskelbė, kad jis užgeso šeštadienį dėl komplikacijų po širdies operacijos, kurią patyrė prieš tris savaites. Prezidentas Barackas Obama pareiškė savo liūdesį dėl šios netekties ir šlovino velionį kosmoso pionierių kaip žmogų, įkvėpusį ištisą kartą siekti žvaigždžių, drauge su erdvėlaiviu "Apollo 11" 1969 metais "skraidinusį visos šalies lūkesčius". Prezidento žodžiais, akimirka, kai N.Armstrongas pirmą kartą žengė ant Mėnulio paviršiaus, yra žmonijos laimėjimas, kuris niekada nebus užmirštas.

Vadindami N.Armstrongą "Amerikos didvyriu, kuriuo jis tapo nenoromis", artimieji paskelbė jausmingą atminimo pranešimą. Jame sakoma, jog šis kosmoso pionierius "išdidžiai tarnavo savo šaliai - kaip laivyno naikintuvų pilotas, lakūnas bandytojas ir astronautas". "Nors gedime labai gero žmogaus, bet ir džiaugiamės dėl jo nepaprasto gyvenimo bei tikimės, kad jis taps pavyzdžiu jauniems žmonėms visame pasaulyje: uoliai dirbti, kad išsipildytų svajonės, trokšti tyrinėti ir plėsti ribas, nesavanaudiškai tarnauti didesniam už save reikalui", - teigiama pranešime.

N.Armstrongas kartu su kitu erdvėlaivio "Apollo 11" įgulos nariu astronautu Buzzu Aldrinu nutūpė Mėnulyje 1969 metų liepos 20 dieną tiesiogiai stebint šimtams milijonų kvapą užgniaužusių televizijos žiūrovų visame pasaulyje. Jo pirmieji žodžiai, ištarti žengiant ant Mėnulio paviršiaus, tapo istorija: "Tai mažas žmogaus žingsnelis, bet milžiniškas žmonijos šuolis."

Manoma, kad neryškius nespalvotus pirmosios transliacijos iš Mėnulio vaizdus stebėjo apie 450 mln. žmonių. Jie matė, kaip baltą skafandrą vilkintis N.Armstrongas lipa žemyn nusileidimo modulio "Eagle" trapu ant neišvaizdaus Mėnulio paviršiaus. N.Armstrongas buvo "Apollo 11" misijos vadas, todėl būtent jis informavo skrydžių valdymo centrą Teksase apie sėkmingą nusileidimą. Kartu su B.Aldrinu jis pustrečios valandos vaikštinėjo nusileidimo vietoje, o apibūdindami Mėnulio gruntą jie nurodė, kad jis panašus į grūstą medžio anglį. "Galiu jo laisvai pasemti savo koja", - sakė N.Armstrongas.

Nors dėvėjo gremėzdiškus skafandrus, N.Armstrongas ir B.Aldrinas grakščiai šuoliavo tarsi sulėtintame vaizdo įraše, pirmąkart patyrę Mėnulio trauką, kuri yra šešis kartus silpnesnė negu Žemės. Jie padarė nuotraukų, pririnko uolienų ir grunto pavyzdžių bei išdėstė mokslinius prietaisus, taip pat įsmeigė stiebą su išskleista JAV vėliava ir paliko plokštelę su užrašu: "Čia žmonės iš Žemės planetos pirmąkart žengė ant Mėnulio. Ateiname su taika visos žmonijos vardu." N.Armstrongas, B.Aldrinas ir trečiasis "Apollo 11" įgulos narys Michaelas Collinsas, orbitiniame modulyje skriejęs aplink Mėnulį, grįžo į Žemę liepos 24-ąją. Šis skrydis į kosmosą N.Armstrongui buvo antras ir paskutinis.

Ohajo miestelyje Vopakonetoje 1930 metų rugpjūčio 5 dieną gimęs N.Armstrongas anksti susižavėjo aviacija ir paauglystėje dirbo netoliese veikusiame oro uoste. Jis pradėjo mokytis skraidyti būdamas 15 metų, o piloto licenciją įgijo 16-os. Vėliau tapo JAV karinių jūrų pajėgų lakūnu ir atliko 78 skrydžius per Korėjos karą. Jis studijavo aeronautikos inžineriją Purdue universitete Indianoje, vėliau įgijo aerokosminės inžinerijos magistro laipsnį Pietų Kalifornijos universitete. 1955 metais N.Armstrongas tapo lakūnu bandytoju Greitųjų skrydžių stotyje Edvardso oro pajėgų bazėje Kalifornijoje, kur išbandė apie 50 įvairių orlaivių.

Dar po septynerių metų Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) atrinko N.Armstrongą dalyvauti astronautų mokymo programoje Hjustone. 1971 metais baigęs darbą NASA N.Armstrongas beveik dešimtmetį dėstė aerokosminę inžineriją Sinsinačio universitete, dirbo kelių bendrovių valdybose. Nors ir pelnęs pasaulinę šlovę, šis skrydžių į Mėnulį pradininkas vengė būti dėmesio centre. Sužinojęs, kad jo autografai pardavinėjami išpūstomis kainomis, liovėsi pasirašinėti ant suvenyrų.

N.Armstrongo gedinti šeima paprašė žmonių: "Kai kitą kartą išeisite į lauką giedrą naktį ir pamatysite jums besišypsantį Mėnulį, pagalvokite apie N.Armstrongą ir jam mirktelėkite."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"