TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Įkvėptos JAV, sukruto Europos mažumos

2008 11 19 0:00
C.Ozdemiras yra pirmas turkas, tapęs vienu iš Vokietijos Žaliųjų partijos vadovų. Prancūzijos vyriausybėje žmogaus teisėmis ir musulmonių padėtimi rūpinasi iš Senegalo kilusi R.Yade.
AFP/Scanpix nuotraukos

Turkų imigrantų sūnus tapo įtakingos Vokietijos partijos vadovu. Po Baracko Obamos pergalės JAV prezidento rinkimuose veikti ėmėsi ir Europos mažumos. Ar joms pavyks įnešti permainų į Senojo žemyno valdantįjį elitą?

Pirmą kartą Vokietijos istorijoje viena iš svarbiausių šalies partijų išsirinko pirmininku iš turkų imigrantų šeimos kilusį politiką. Cemo Ozdemiro tėvai atvyko į Vokietiją iš Turkijos septintajame dešimtmetyje. Šis politikas nuo šiol vadovaus žaliesiems kartu su kita partijos pirmininke Claudia Roth.

Partijos "Sąjunga90/Žalieji" suvažiavimas įvyko praėjusį šeštadienį Erfurte. Už 42 metų C.Ozdemirą balsavo 79,2 proc. delegatų, C.Roth surinko 82,7 proc. balsų. Ši politikė vadovauja žaliesiems nuo 2001 metų ir yra Bundestago (parlamento) narė.

Turkijos Obama

Vokietijos žalieji tradiciškai pasisako už Turkijos priėmimą į Europos Sąjungą (ES). C.Ozdemiro išrinkimas sukėlė didelį rezonansą Turkijoje. Nacionalinė žiniasklaida vadino jį "turkų Obama". Populiarus B.Obamos rinkimų kampanijos šūkis "Yes we can" ("Taip, mes galime" - angl.) Turkijoje buvo perfrazuotas į "Yes we Cem", kad dar labiau būtų pabrėžiama C.Ozdemiro pergalės, kuri laikoma vienu sėkmingų imigrantų integracijos į Vokietijos visuomenę pavyzdžių, reikšmė.

"Noriu gyventi tokioje visuokmenėje, kurioje visi turi lygias galimybes, nesvarbu, iš kur atvyko", - pareiškė 1965 metais Švabrijoje gimęs C.Ozdemiras. Jo tėvai ten vertėsi sezoniniais darbais ir iš pradžių dar puoselėjo viltis grįžti į Turkiją, bet galiausiai pasiliko Vokietijoje. Dar jaunystėje būsimas parlamentaras įsisavino du vokiečių dialektus ir anglų kalbą, nors šeimoje buvo kalbama tik turkiškai. C.Ozdemiras studijavo sociologiją liuteronų koledže Badeno Viurtenbergo žemėje, o 1994 metais buvo išrinktas į Bundestago žemuosius rūmus ir tapo pirmu turkų kilmės Vokietijos parlamento nariu. 2004 metais jis buvo išrinktas į Europos Parlamentą.

Skirtingos istorijos

Šis turko laimėjimas Vokietijoje, o dar labiau - pirmojo juodaodžio prezidento išrinkimas Amerikoje, pažadino įvairias mažumas Europos šalyse. Prancūzijoje susibūrusi B.Obamos palaikymo grupė dabar agituoja už rasinę įvairovę politikoje, o Didžiojoje Britanijoje juodaodžių rinkėjų grupė sulaukė gausybės naujų narių antplūdžio. Ruandoje gimęs aktyvistas Austrijoje platina lapelius, kuriuose ragina didžiąsias partijas kelti mažumų kandidatus.

Nors apklausos rodė, jog daugumai vos ne kiekvienos Europos šalies gyventojų B.Obama patiko labiau nei jo varžovas Johnas McCainas, manoma, jog Europa dar nepribrendo lyderiui iš etninės mažumos.

Rasės požiūriu Senasis žemynas ir palyginti jaunos Jungtinės Amerikjos Valstijos turi visiškai skirtingas istorijas.

JAV visuomenė yra nepalyginamai mišresnė: mažumos sudaro jau bemaž trečdalį visų amerikiečių. Palyginimui keli skaičiai iš Europos: Vokietijos vidaus reikalų ministrijos duomenimis, 2006 metais "užsieniečiai" sudarė apie 8,2 proc. gyventojų; su diskriminacija kovojančios grupės teigia, jog iš Šiaurės Afrikos, daugiausia buvusių kolonijų, kilę juodaodžiai sudaro apie 10 proc. Prancūzijos gyventojų. Nė viena šių šalių nerenka oficialios statistikos apie rasę.

Tačiau tik 10 įstatymų leidėjų Vokietijos 613 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose kilę iš mažumų. Prancūzijoje tik vienas iš 555 žemųjų parlamento rūmų narių yra juodaodis.

Neproporcingas atstovavimas

Kita vertus, Prancūzijos žmogaus teisių ministrė yra Rama Yade, Senegale gimusi aktyvi kovotoja už musulmonių teises, o teisingumo ministrė - Rachida Dati, kilusi iš Šiaurės Afrikos. Prancūzijos vyriausybė dar niekada nebuvo tokia etniškai marga. Paskirdamas šias ministres prezidentas Nicolas Sarkozy norėjo pasiųsti rimtą ženklą šalies mažumoms.

Prancūzijoje B.Obamos pergalė sukėlė ypač didelį atgarsį. Vienoje pietrytinio Liono miesto kavinėje susibūrusi B.Obanos draugų grupė persivadino Judėjimu ir stumia mažumų kandidatus į politines partijas. Aktyvistai sako, kad Prancūzijos nuostata visus piliečius vadinti prancūzais nustumia mažumas, ir ragina jų atstovus "įsitraukti į politinę kovą ir prisiimti atsakomybę".

Prancūzijoje vienos mažumos priimtinesnės nei kitos. Spaudoje paskelbta apklausa neseniai parodė, jog 80 proc. respondentų paremtų juodaodžio kandidatūrą į prezidentus, 72 proc. - azijietiškos kilmės prancūzo, bet tik 58 proc. - iš Šiaurės Afrikos kilusio asmens.

Didžiosios Britanijos Bendruomenių rūmuose dirba 646 nariai, bet tik 15 jų atstovauja mažumoms - kur kas mažiau negu proporcingam atstovavimui reikalingi 60.

8,3 mln. gyventojų turinčioje Austrijoje iš Ruandos kilęs aktyvistas Alexis Neubergas spaudžia patijas siūlyti mažumų kandidatus. "Neturime nė vieno juodaodžio šios šalies valdančiojoje koalicijoje, ir labai gaila", - sako jis. A.Neubergas tikina kovojąs Austrijoje gyvenančių 25 tūkst. afrikiečių ir 200 tūkst. turkų vardu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"