TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ima susitaikyti su tuo, kas neišvengiama

2013 05 23 6:47
Šveicarijos bankai jau ima susitaikyti su mintimi, kad teks dalytis savo paslaptimis. Reuters/Scanpix nuotrauka

Briuselyje vykstančio Europos Sąjungos vadovų susitikimo viena svarbiausių temų - kaip suduoti smūgį vengiantiesiems mokėti mokesčius. Tam reikia palaužti Austrijos ir Liuksemburgo nenorą dalytis bankų duomenimis.

Vis didesnį spaudimą atsisakyti bankų indėlių slaptumo jaučia ir Šveicarija. JAV jau kreipėsi į šios šalies vyriausybę ir pareiškė, jog tikisi, kad Šveicarijos bankai automatiškai teiks JAV valdžiai informaciją apie savo klientus amerikiečius. To paties siekia ir Europos Sąjunga.

Šveicarijai teks nusileisti

ES taip pat reikalauja, jog automatiškai būtų keičiamasi tokia informacija, ir net pareiškė, kad nors Šveicarija ir nepriklauso Bendrijai, ji turės sunkumų, nes bus apsunkintas jos priėjimas prie Europos finansų rinkos. Tačiau atsisakyti indėlių slaptumo Šveicarijai labai skausminga. Tuo metu, kai kitos šalys tai supranta kaip bandymą paslėpti nelegaliai gautas pajamas, korupciją ir mokesčių vengimą, Šveicarijoje indėlių slaptumas traktuojamas kaip kilni politika, iliustruojanti, kad piliečiai pasitiki savo valstybe. "Šveicarijos bankų indėlių slaptumas iš tiesų yra profesinė paslaptis, piliečio santykis su bankininku toks pats kaip su gydytoju ar advokatu, iš jų visų tikimasi, kad jie išsaugos savo klientų paslaptį ir nepapasakos apie tai kitiems", - aiškina Šveicarijos privačios bankininkystės asociacijos vadovas Michelis Derobert'as.

Garbingumo ženklas

Tie, kurie pasisako už indėlių slaptumą, paprastai primena, kad tai padaryta praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje stengiantis apsaugoti Vokietijos žydus, kurie pervesdavo savo pinigus į Šveicarijos bankus, kad juos apsaugotų nuo nacių. Tačiau iš tiesų Šveicarijos bankininkystės įstatymas buvo priimtas 1934 metais kilus skandalui Prancūzijoje, kai tos šalies politikai ir bankininkai buvo apkaltinti slepiantys pinigus Šveicarijos bankuose. Įstatymu siekta ir ateityje apsaugoti klientų privatumą. Tuo pasinaudojo ir neseniai priverstas atsistatydinti Prancūzijos biudžeto ministras Jerome'as Cahuzacas. Jis pervedė tūkstančius eurų į slaptą banko sąskaitą Šveicarijoje, kad sumokėtų mažiau mokesčių. Netrūksta ir kitų Europos politikų, kurie turi naudos iš indėlių slaptumo. Toks jų elgesys tiesiog siutina Europos sostines, jaučiančias didelį pinigų trūkumą. Didžiulės sumos į Šveicariją atkeliavo ir iš Graikijos, todėl dabartinė valdžia siekia susigrąžinti nesumokėtus mokesčius, ir tai viena priežasčių, kodėl šiuo metu Šveicarija patiria tokį didelį spaudimą.

Ekonominis karas

Tuo tarpu pati Šveicarija klausia, kodėl praktika, puikiai veikianti jų šalyje, nes patys šveicarai mokesčius moka, negali būti naudinga ir užsienio klientams. "Manau, kad tol, kol bus vietų, kur žmonės galės slėpti pinigus, bus sunku nustatyti korupciją. Neabejotinai Šveicarija gauna naudos iš indėlių slaptumo. Į ją atkeliauja daugybė pinigų, kurie šios šalies taip ir nepalieka", - sako "Transparency International" Šveicarijoje vadovas Jeanas Paulis Meanas. Su juo sutinka ir teisės profesorius Philippe'as Mastronardi. Jis kartu su kitais garsiais Šveicarijos akademikais paskelbė manifestą, raginantį nebepalaikyti indėlių slaptumo. "Ar tai etiška? Ne. Labai svarbu to nepalaikyti. Tai teisės, principingumo, skaidrumo, sąžiningumo principų, kurie pažeidinėjami naudojantis Šveicarijos bankininkystės sistema, esmė", - teigia jis.

Tačiau Šveicarijos vyriausybei toks reikalavimas nepatogus kaip karšta bulvė. Ministrai atsidūrė tarp būtinybės palaikyti gerus santykius su Europa ir Jungtinėmis Valstijomis bei šalyje vyraujančiomis nuotaikomis, nes šveicarai nepritaria užsienio reikalavimams. Šveicarijos dešiniojo sparno Liaudies partijai atstovaujantis parlamento narys Ives'as Nideggeris įsitikinęs, kad Šveicarija privalo vadovautis tik savais įstatymais. "Ar esame nepriklausoma valstybė ir mūsų šalyje galioja mūsų parlamento priimti įstatymai, ar esame kolonija, kuriai įstatymus primeta galingi kaimynai?" - klausia jis. Europos ir JAV spaudimą jis vadina ekonominiu karu, kurio priežastis - pavydas, kad Šveicarijai taip sekasi ir ji gali valdyti tokią didelę dalį pasaulio turto. "Šveicarija dar turi kelias svarbias kortas, - sako I.Nideggeris. - Mes galime suteikti garantijas Graikijos skolai, ne ją sumokėti, o garantuoti, kad ji bus sumokėta. Ir tik mes vieni galime tai padaryti, nes skola labai didelė. Tačiau mes garantuosime, kad ji bus sumokėta tol, kol bus išlaikytas mūsų bankų indėlių slaptumas." Ir toks nelabai realus scenarijus sulaukia palaikymo, nes šveicarai piktinasi ES ir JAV bandymu jiems diktuoti.

Jau rengiamasi deryboms

Tačiau kol politikai daro tokius pareiškimus, didžioji dalis bankininkų jau linkusi tartis. "Aišku, kad negalime kariauti su kaimynais. Mes matome, kad pasaulis juda bendrojo standarto link, ir aišku, jog ir mes turėsime jį priimti", - teigia M.Derobert'as.

Tai, jog bene garsiausias šalies bankininkas linkęs derėtis, - geriausias įrodymas, kad Šveicarija jau pasirengusi priimti tai, kas dar neseniai atrodė neįsivaizduojama, t. y. atsisakyti indėlių slaptumo.

ES finansų ministrai jau uždegė žalią šviesą deryboms šia tema su Šveicarija ir Lichtenšteinu. Europos Komisijas tiki, jog netrukus bus priversti taip pasielgti ir San Marinas, Andora bei Monakas, ir mano, kad šiose valstybėse galios tokios pačios bankininkystės taisyklės kaip ir Bendrijoje. "Tai mūšis su bandančiaisiais išvengti mokesčių, ir mes jau pasistūmėjome pirmyn", - mano ir ES mokesčių politikos komisaras Algirdas Šemeta, nors ES dar teks įveikti ir savo narių Austrijos bei Liuksemburgo pasipriešinimą. Praėjusią savaitę Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude'as Junckeris atsisakė pasirašyti ES mokesčių surinkimo planą, kuris apima ir valstybių dalijimąsi bankų duomenimis. Austrijos finansų ministrė Maria Fekter taip pat tai dar vadina "dideliu žingsniu, kurį teks žengti Austrijai". Tačiau Austrijos kancleris Werneris Faymannas sutinka, kad svarbu "baigti su bandančiaisiais slėpti mokesčius ir priversti kiekvieną juos sumokėti į tuščius savo šalių iždus".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"