TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Imperatorius rengiasi išskirtiniam žingsniui

2016 08 09 6:00
Dauguma japonų mano, kad imperatorius Akihito turi teisę atsisakyti sosto. Reuters/Scanpix nuotrauka

Jau ne vieną savaitę girdėti gandų, kad Japonijos imperatorius Akihito ketina atsisakyti sosto. Vakar kreipdamasis į tautą jis subtiliai užsiminė apie šiuos planus. Tačiau modernioje Japonijos istorijoje sprendimas atsisakyti sosto būtų beprecedentis atvejis, dėl to net reikėtų keisti šalies įstatymus.

Per vakarykštį kreipimąsi į tautą, kuris buvo tik antras per visą Akihito valdymo laikotarpį, 82 metų populiarusis Japonijos imperatorius nevartojo žodžių „atsisakyti sosto“. Jis gana miglotai kalbėjo apie savo amžių, intensyvią darbotvarkę ir tai, ką vadino „vis didesniais fiziniais suvaržymais“, tačiau žinutė buvo akivaizdi.

„Esu susirūpinęs, kad vis sunkiau bus eiti savo, kaip simbolinio imperatoriaus, pareigas“, – teigė Akihito per kiek anksčiau užfiksuotą 10 minučių trukmės įrašą, kurį transliavo dauguma Japonijos televizijos kanalų.

Imperatoriaus atsistatydinimas padarytų didžiulę įtaką Japonijos karališkajai šeimai – seniausiai pasaulyje paveldimai monarchijai. Nors dabar jo galios tėra simbolinės, sprendimas atsisakyti sosto greičiausiai atnaujintų anksčiau keltus klausimus apie imperatoriaus galimybę išeiti į pensiją ir visuomenę skaldančią diskusiją apie moters galimybę paveldėti sostą.

Nauja epocha

Pranešimų apie imperatoriaus norą atsisakyti sosto Japonijos žiniasklaidoje pasirodė dar liepos mėnesį, tačiau po dienos jie buvo oficialiai paneigti. Tuomet kalbėta, kad Akihito norėtų atsistatydinti ir perleisti sostą savo įpėdiniui – vyriausiajam sūnui Naruhito. Komentatoriai tvirtina, jog būsimasis imperatorius, kuriam dabar 56-eri, kaip ir tėvas yra linkęs išlaikyti monarchiją apolitišką.

Tačiau atsisakyti sosto gali būti sudėtinga, nes pagal Japonijos teisę imperatorius turi eiti savo pareigas iki pat mirties. Japonijoje galioja unikalus kalendorius, tiesiogiai susijęs su imperatoriaus valdymu. 2016-ieji yra 28-i Akihito valdymo metai. Kai sostą paveldės jo sūnus, prasidės nauja Naruhito epocha, ir tie metai bus laikomi pirmaisiais kalendoriaus metais.

Negali kištis į politiką

Japonijos teisėje nenumatyta jokių sąlygų, kaip galima atsisakyti Chrizantemų sosto. Jis pagal oficialią genealogiją, kurios šaknys siekia mitinius laikus, imperatoriaus šeimai priklauso jau beveik 2700 metų.

Savo kalba Akihito iš esmės paprašė parlamento pakeisti taisykles, nors, pasak ekspertų, jis tai galėjo padaryti tik netiesiogiai. Migloti žodžiai buvo reikalingi tam, kad neatrodytų, jog imperatorius kišasi į politiką. Po pralaimėjimo per Antrąjį pasaulinį karą, kuriame Japonija kovojo Akihito tėvo imperatoriaus Hirohito vardu, šalies valdovams uždrausta dalyvauti politikoje.

Po karo Hirohito pribloškė savo pavaldinius pareikšdamas, kad nėra Dievas, ir šitaip paneigė dešimtmečius skleistą valstybės propagandą. Naujoji Konstitucija, kurią primetė nugalėtojos JAV, atėmė iš imperatoriaus politinę galią, o monarchijos vaidmenį sumažino iki grynai ceremonialaus.

Jei parlamentas patvirtins Akihito prašymą atsistatydinti, tai bus didžiausia Japonijos monarchijos transformacija nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

„Istoriškai imperatoriai labai dažnai atsisakydavo sosto“, – teigė imperatoriškosios šeimos ekspertas Takeshi Hara iš Japonijos Atvirojo universiteto. Daugiau kaip pusė Japonijos monarchų buvo perleidę sostą įpėdiniams ir savo senatvę dažnas leido budistų vienuolynuose. Tik XIX amžiuje, kai Japonijos lyderiai sukūrė imperatoriaus garbinimo kultą, atsisakyti sosto tapo beveik neįmanoma.

Pacifizmo sergėtojas

Akihito darbotvarkė labai įtempta, nors 2003 metais jam teko įveikti prostatos vėžį, o 2012-aisiais ištverti širdies operaciją. Po 2011 metais šalį ištikusios trigubos katastrofos – žemės drebėjimo, cunamio ir branduolinės jėgainės avarijos – jis su žmona Michiko (pirmuoju nekilmingu asmeniu, kuris per santuoką įsiliejo į imperatoriškąją šeimą) lankė nelaimės ištiktus žmones ir kaip įmanydami stengėsi visus paguosti.

Šių metų vasarį pora viešėjo Filipinuose. Tai buvo viena iš daugelio užsienio kelionių, kuriomis imperatorius siekė atsiprašyti už Japonijos niokojimą ir nusikaltimus per karą.

Kai kurie ekspertai pažymi, kad pastaraisiais metais Akihito tapo tyliu, tačiau įtakingu Japonijos pokarinės pacifistinės tapatybės sergėtoju. Šis vaidmuo tiesiogiai prieštarauja konservatyvios Japonijos vyriausybės siekiui sušvelninti šalies kariuomenei nustatytus apribojimus.

Neseniai Japonijos laikraščių atliktos apklausos parodė, jog visuomenė remia Akihito norą atsistatydinti. Vienos jų duomenimis, net 85 proc. respondentų sutinka, kad dėl to būtų pakeistas Imperatoriškosios šeimos įstatymas.

Sostas – tik vyrams

Premjeras Shinzo Abe nedelsdamas reagavo į imperatoriaus kalbą ir pareiškė, jog vyriausybė rimtai vertins Akihito komentarus. „Atsižvelgdami į imperatoriaus pareigas, taip pat į jo amžių ir (darbo) naštą, turėsime ryžtingai spręsti, ką galime padaryti“, – sakė jis. Tačiau lengvai pakeisti įstatymo greičiausiai nepavyks.

„Tai gali sukelti kitų problemų“, – pabrėžė Portlando valstijos universiteto Japonijos studijų centro direktorius ir knygos apie pokario Japonijos monarchiją „Žmonių imperatorius“ (The People's Emperor) autorius Kennethas Ruoffas.

Pasak jo, Imperatoriškosios šeimos įstatymas, daugelio nuomone, yra pasenęs ir kitais atžvilgiais. Pavyzdžiui, leidžia tik vyrams pretenduoti į sostą. Prieš dešimtmetį buvo viešai diskutuojama, ar nereikėtų pakeisti įstatymo ir suteikti galimybę paveldėti sostą moterims. Toks klausimas iškilo todėl, kad tuomet Akihito tegalėjo džiaugtis vien anūkėmis. Būsimasis imperatorius Naruhito irgi turi tik dukterį Aiko. Tačiau Sh. Abe Liberalių demokratų partijos atstovai visiškai nepritarė tokiam žingsniui. Šis klausimas išsisprendė savaime, kai jauniausio sūnaus Akihito žmona Hisahito pagimdė berniuką.

Neseniai Sh. Abe vyriausybė pradėjo kalbėti apie moterų teises kitose srityse, pavyzdžiui, darbovietėse, bet nedaugelis tiki, kad ji pasirengusi šias progresyvias mintis perkelti į monarchiją.

Tautos sąžinė

Japonijoje beveik niekas neabejoja, jog sostą perims vyriausiasis imperatoriaus sūnus Naruhito. Dėl tos priežasties kyla klausimų apie būsimą jo žmonos Masako vaidmenį. Harvardo ir Oksfordo universitetuose išsilavinimą įgijusi buvusi diplomatė serga lėtine depresija ir dėl to pastaruosius 15 metų itin retai rodosi viešumoje.

2004 metais duodamas interviu Naruhito dėl žmonos Masako ligos apkaltino imperatoriškojo gyvenimo apribojimus. Jis pareiškė, kad tam tikri asmenys „trukdė Masako karjerai ir bandė paneigti jos asmenybę“. Gali būti, jog būsimąjį imperatorių ateityje tai įkvėps imtis kokių nors žingsnių šioje srityje.

Profesoriaus K. Ruoffo teigimu, svarbiausias imperatoriaus pasiekimas yra didžiulis dėmesys socialinės gerovės reikalams. Kai 1964 metais Japonijoje vyko vasaros olimpiada, imperatorius tapo tuomet dar mažai žinomų parolimpinių žaidynių globėju. Tada Japonijoje neįgalūs žmonės dažnai buvo atstumiami ir diskriminuojami.

„Akihito ir Michiko labai daug laiko skyrė tam, kad padėtų mažiausiai privilegijuotiems Japonijos visuomenės nariams, – tvirtino profesorius K. Ruoffas. – Būtų kiek per drąsu sakyti, jog imperatorius su žmona yra tautos sąžinė, bet jie atkreipia dėmesį į tuos klausimus.“

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

Imperatorius kalba retai

Japonijos imperatorius Akihito itin retai kalba viešai. Jį galima išgirsti tik per diplomatinius susitikimus, gimtadienį ir kai sako kasmetinę kalbą pradėdamas parlamento sesiją. Iki šiol per televiziją imperatorius kreipėsi į visuomenę tik kartą – 2011 metais.

FUKUŠIMA. 2011 metais šalį supurtęs žemės drebėjimas, dėl to kilęs cunamis ir branduolinės jėgainės avarija nusiaubė Šiaurės rytų Japoniją. Tai buvo antra didžiausia atominė katastrofa pasaulyje po Černobylio. Siekdamas nuraminti žmones, imperatorius Akihito žengė precedento neturintį žingsnį ir viešai prabilo į tautą.

PASIDAVIMAS. Dabartinio imperatoriaus tėvas Hirohito pirmą kartą kreipėsi į tautą per radiją 1945 metų rugpjūčio 15 dieną – jis pranešė, kad Japonija buvo nugalėta per Antrąjį pasaulinį karą. Daugelis japonų imperatoriaus klausėsi nusilenkę arba klūpėdami ant žemės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"