TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Incidentas sukėlė Europą ant kojų

2008 06 06 0:00
Vienintelė Slovėnijoje atominė elektrinė, pastatyta prieš 25 metus, už 10 kilometrų nuo Kroatijos sienos.
AFP/Scanpix nuotrauka

Slovėnijoje dėl vandens nuotėkio sustabdyta vienintelė šalyje atominė elektrinė, tačiau šalis tikina, kad poveikio aplinkai ir žmonėms nėra.

Slovėnijai po nutekėjimo atominės elektrinės aušinimo sistemoje pradėjus reaktoriaus uždarymo procedūrą, Europos Komisija (EK) vėlų trečiadienio vakarą paskelbė radiacijos pavojų visoje Europos Sąjungoje (ES).

Slovėnijos pareigūnai tikina, kad pavojaus aplinkai ir žmonėms nėra. "Nutekėjo vanduo, tačiau ne radioaktyvios medžiagos," - sakė šiuo metu ES pirmininkaujančios Slovėnijos atstovė spaudai Maja Kocijancic.

EK pranešė, kad Krsko atominės elektrinės, esančios maždaug už 100 kilometrų į rytus nuo Liublianos, aušinimo sistemoje pastebėtas aušalo nuotėkis. Reaktorius vis dar veikė 22 proc. galia, buvo tęsiama "saugaus sustabdymo procedūra".

Padėtis kontroliuojama

EK nedelsdama perdavė informaciją apie incidentą visoms 27 valstybėms narėms per Europos Bendrijos skubaus keitimosi informacija apie radiologinį pavojų sistemą (ECURIE). Gavusios įspėjimą per ECURIE sistemą visos narės privalo per "atitinkamą laikotarpį" pranešti EK apie įgyvendinamas priemones ir nustatytą radioaktyvumo lygį.

Slovėnijos institucijos pranešė, kad nustačius nuotėkį aušinimo sistemoje buvo imtasi "prevencinės Krsko atominės elektrinės uždarymo procedūros". Elektrinė buvo kelioms valandoms išjungta, kad personalas galėtų nustatyti gedimo priežastį ir ją pašalinti. "Skubiai išjungti visą elektrinę nėra būtina, gedimas nepaveikė ir, manoma, nepaveiks aplinkos", - sakoma Slovėnijos pareiškime.

Nustačius nuotėkio vietą elektrinė turės maždaug dieną aušti, tik tada bus galima atlikti remonto darbus. Pasak Slovėnijos branduolinio saugumo administracijos vadovo Andrejaus Stritaro, elektrinė nedirbs tikriausiai kelias dienas. Slovėnija teigė "visiškai kontroliuojanti" padėtį.

Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) Vienoje paskelbė, kad jos Incidentų ir nepaprastųjų situacijų centras trečiadienį 18 valandą 20 minučių vietos laiku buvo informuotas apie "neįprastą įvykį" Krsko elektrinėje ir ji rankiniu būdu buvo uždaryta be jokio radiacijos nuotėkio. "Neįprastas įvykis" yra žemiausios kategorijos nenumatytas atvejis.

Statys antrą reaktorių

Krsko atominė elektrinė, kurią Slovėnija valdo kartu su kaimynine Kroatija, pastatyta devintojo dešimtmečio pabaigoje. Ji pradėjo veikti 1983 metais. Elektrinę statė JAV ir Japonijos bendrovė "Westinghouse". Grynoji elektrinės galia sudaro 696 MW, ji tiekia apie 20 proc. visos Slovėnijoje suvartojamos energijos ir tenkina apie 15 proc. Kroatijos poreikių.

Pernai jėgainė buvo sustabdyta mėnesio trukmės remontui ir atnaujino darbą lapkritį. Remonto metu buvo pakeista maždaug pusė kuro elementų, siekiant padidinti saugumą buvo modernizuota įranga ir technologinė sistema. 2006 metais Slovėnija paskelbė ketinanti iki 2017 metų Krško elektrinėje pastatyti antrą reaktorių.

Piliečiai įtarūs

Kaip rašo nepriklausomas Briuselio leidinys "EUobserver", branduoliniai incidentai dirgina ES nervus. Per pastarąsias 48 valandas kilo net du aliarmai dėl saugumo atominėse elektrinėse Slovėnijoje ir Čekijoje. Pavojaus grėsmė greit išsklaidyta, bet tai nepadės Briuselio kampanijai atkurti visuomenės pasitikėjimą branduoliniu sektoriumi.

Prieš incidentą Krsko elektrinėje, kuris įvyko trečiadienio vakarą, antradienio rytą Čekijoje, 35 metus veikiančioje Dukovanų atominėje elektrinėje automatinė saugumo sistema nutraukė vieno iš 4 reaktorių darbą, nes darbuotojas per klaidą užsuko aušalo vamzdžius. Tai jokio poveikio aplinkai taip pat nepadarė, bet į dangų virš reaktoriaus pastato pakilo baltų garų debesis.

Abu incidentai nutiko EK ir atominei pramonei siekiant padidinti visuomenės pasitikėjimą šiuo sektoriumi po ilgos investavimo pertraukos, prasidėjusios po 1986 metų Černobylio katastrofos. "Branduolinė energija gali labai prisidėti prie kovos su klimato kaita", - gegužės pabaigoje Europos branduolinės energetikos forume Prahoje sakė EK pirmininkas Jose Manuelis Barroso. Pasak jo, branduolinė energija padeda didinti ES energijos tiekimo saugumą, energijos šaltinių diversifikaciją ir mažina priklausomybę nuo importuojamų gamtinių dujų.

ES turi 152 branduolinius reaktorius 15-oje valstybių, kurie patenkina 14 proc. bendrijos energijos poreikių. Tačiau iki 2020 metų ši rinkos dalis turi sumažėti, nepaisant 6 naujų reaktorių, kurie iki 2015 metų turėtų būti paleisti Lietuvoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje. Priešiška visuomenės nuomonė yra nepakankamo investavimo priežastis.

Dėl susirūpinimo saugumu ir branduolinių atliekų panaudojimu tik 20 proc. visų ES piliečių pritaria branduolinei energijai. Visuomenės nervingumas trečiadienį akivaizdžiai pasireiškė Lenkijoje ir Ukrainoje: kai kuriose interneto naujienų svetainėse sklaidė gandai apie radioaktyvumo padidėjimą Černobylyje ir Lenkijos pietryčiuose. Dėl šio netikro pavojaus žmonės skambino į pagalbos tarnybas ir klausinėjo, ar saugu eiti į lauką, o Ukrainos vyriausybė vėliau paskelbė pareiškimą, kad radiacinis fonas šalyje normalus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"