TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Indijos „juodasis auksas“

2016 04 16 6:00
Moterys plauna šventykloje surinktus plaukus. sanscilice.wordpress.com nuotrauka

Kasmet milijonai žmonių keliauja į dvi šventyklas pietinėje Indijoje ir tikisi, kad jų maldos bus išklausytos. Tačiau kiekvienas stebuklas reikalauja aukos, todėl dauguma piligrimų dovanoja savo plaukus. Visa tai yra milijoninio verslo dalis.

Tirumalos šventyklą Tirupačio mieste Indijoje kasmet aplanko nuo 30 iki 40 mln. piligrimų. Norėdami parodyti savo kuklumą ar prašydami malonės apie 10–15 proc. šių moterų ir vyrų nusiskuta plaukus. Šventyklos darbuotojai kasdien jų surenka didžiulius krepšius. Dar neseniai tie plaukai buvo deginami, bet praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį Indijos valdžia uždraudė šią kenksmingą praktiką, nes tai darant išsiskiria tokios nuodingos dujos kaip amoniakas.

Tačiau tuo metu šventykla rado geresnį būdą, kaip atsikratyti plaukų, – ėmė jais prekiauti už milijonus dolerių. Paaukotus plaukus šventyklos darbuotojai neretai vadina Indijos „juoduoju auksu“.

Indijoje plaukų rinka yra verta daugiau kaip 250 mln. dolerių (apie 220 mln. eurų) per metus. /cohn17.com nuotrauka

Plaukų vertė

Žmonių plaukai Indijoje labai vertingi. Dauguma kaimuose gyvenančių moterų renka šukose ar šepečiuose likusius plaukus ir išmaino juos į prekes arba parduoda kartą per mėnesį atvykstantiems surinkėjams. Šie važiuodami per kaimus motoroleriais šaukia: „Šukų atliekos!“ Vėliau surinkėjai parduoda plaukus fabrikams.

Tačiau iššukuoti plaukai veliasi. Daug labiau vertinami nuskutami plaukai, nes jie ir toliau natūraliai krinta, todėl gali būti panaudoti gaminant peruką. Toks atrodo labai tikroviškas.

Visame pasaulyje, pradedant Holivudu ir baigiant Jungtine Karalyste ar Pietų Afrikos Respublika, paklausiausi yra būtent indų plaukai. Jų tekstūra labiausiai primena baltaodžių plaukus.

Indijoje plaukų rinka verta daugiau kaip 250 mln. dolerių (apie 220 mln. eurų) per metus. Kilogramo nuskustų plaukų kaina gali siekti iki 130 dolerių (115 eurų). Vienos moters ilgi plaukai sveria apie 160 gramų, taigi jų vertė – maždaug 20 dolerių (17–18 eurų). Tuo metu perukai, pagaminti iš natūralių plaukų, Vakarų pasaulyje gali kainuoti net kelis tūkstančius dolerių.

Nusiskutę piligrimai aplanko šventyklą, kad dievai pamatytų jų plikas galvas ir palaimintų už šią auką. /tomwordpress.com nuotrauka

Aukojimo ritualas

Kai žmonės skutasi plaukus dėl religinių priežasčių, tai vadinama tonzūra. Indijoje ši praktika kildinama iš vieno hinduistų mito.

Nors yra kelios jo versijos, visų centre – dievas Višnu. Kartą kažkas trenkė Višnu per galvą kirviu ir šis neteko dalies plaukų. Tuomet deivė Nila Devi davė jam sruogą savo plaukų. Višnu buvo toks dėkingas, kad nuo tada išpildo norus visų žmonių, kurie aukoja savo palaukus.

Tonzūra labiausiai praktikuojama dviejose Indijos pietuose esančiose Tamil Nadu ir Andra Pradešo valstijose. Čia, Tirutanio ir Tirupačio miestuose, įsikūrusios dvi pagrindinės hinduistų šventyklos. Jose kas mėnesį surenkama tonos plaukų.

Kartais ritualas atliekamas kokia nors džiugia proga. Kai kurie piligrimai taip nori paminėti ilgai trunkančią santuoką, padėkoti už sėkmingą verslą. Kiti, priešingai, aukoja plaukus stengdamiesi išbristi iš nelaimių: prašydami išgydyti šeimos narį, susirasti darbą ir panašiai.

Ilguose šventyklų kompleksų koridoriuose, vadinamuose „džiaugsmo vietomis“, dirba šimtai kirpėjų. /cohn17.com nuotrauka

Šventyklų verslas

Ilguose šventyklų kompleksų koridoriuose, vadinamuose Kalyankattan, arba „džiaugsmo vietomis“, dirba šimtai kirpėjų. Nuskusti plaukai iškart surenkami ir dedami į statinę, kuri vėliau saugoma rakinamose patalpose.

Plaukų prekeiviai išveža statines kas savaitę. Daugelis šventyklų yra sudariusios su jais sutartis. Kitos parduoda plaukus per aukcionus.

Tirupačio miesto šventykla – lankomiausia pasaulyje. Joje kasdien sulaukiama vidutiniškai 100 tūkst. žmonių. Ši vieta yra ir didžiausia žmonių plaukų surinkėja pasaulyje. Iš šio „verslo“ šventykla uždirba apie 3 mln. dolerių (2,6 mln. eurų) per metus.

Pinigai naudojami labdaros tikslams, mokykloms ir pačiai šventyklai išlaikyti. Dar mokama kirpėjams – už vieną nuskustą galvą jie gauna 15 rupijų (apie 20 euro centų).

Skutimo procedūra labai trumpa, trunka vos penkias minutes. Nusiskutę piligrimai aplanko šventyklą, kad dievai pamatytų jų plikas galvas ir palaimintų už šią auką.

Moteris aukoja savo plaukus Tirumalos šventykloje. /theguardian.com nuotrauka

Ne naujiena

Natūralių plaukų perukų paklausa pasaulyje nuolat didėja. Juos nešioja ne tik moterys, norinčios pakeisti išvaizdą, bet ir tos, kurios neteko plaukų dėl chemoterapijos ar alopecijos. Natūralių plaukų perukai taip pat populiarūs tarp religingų moterų. Šios juos nešioja kaip alternatyvą plaukus slepiančiai skarai.

Prekyba žmonių plaukais – ne naujas reiškinys. Archeologai dar Senovės Egipto kapuose rado derva ir bičių vašku suklijuotus žmonių plaukų perukus. XVIII amžiaus Europoje aukštuomenės vyrai nešiojo ilgus iš žmonių ar arklių plaukų padarytus perukus. Neretai jie tapdavo ir vagių taikiniu. Vienas XIX amžiaus kasmetinio „plaukų derliaus nuėmimo“ skurdžiame Italijos kaimelyje stebėtojas yra užrašęs, kad merginos buvo „kerpamos viena po kitos kaip avys“. Vėliau jų plaukai keliaudavo į Paryžiaus turgus. Ten kasmet buvo parduodama apie 90 kilogramų žmonių plaukų.

Tirumalos šventyklą Indijoje kasmet aplanko nuo 30 iki 40 mln. piligrimų. /wikipedia.org nuotrauka

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"