TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Indijos patirtis: renkiesi draugus, ne kaimynus

2014 11 04 14:18
Salmanas Khurshidas Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Pavasarį Indijoje vyko rinkimai į Žemuosius Indijos parlamento rūmus (Lok Sabha). Didžiausia pasaulio demokratija vadinamoje šalyje, kur balsavo daugiau nei 500 mln. žmonių, laimėjo hinduistų nacionalistų Bharatiya Janata partija (BJP), sutriuškindama prieš tai dešimt metų valdžiusį Indijos Nacionalinį Kongresą (INK). Prieš tai 206 vietas parlamente turėjusi partija buvo palikta vos su 44.

Naujoji valdžia premjero Narendros Modi asmenyje žadėjo „raumeningesnį‘ užsienio politikos kursą, kad šalies galia atitiktų jos dydį. Pasak buvusio užsienio reikalų ministro, šiuo metu opozicijoje esančio Salmano Khurshido, praėjus vos keliems mėnesiams po rinkimų dar sunku kalbėti apie pokyčius. Nors būta skambių pareiškimų, konkrečių veiksmų įvardinti dar negalima, taip kalbėjo Indijos politikas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, kur skaitė paskaitą tema „Indijos užsienio politika prieš ir po rinkimų: kelias naujas ar tas pats?“.

Kaip viduje, taip ir išorėje

INK šalį valdė didžiąją dalį laiko nuo pat 1947 metų, kai Indija atgavo nepriklausomybę, neteko Didžiosios Britanijos dominijos statuso. Svečias iš Indijos pasakojo, jog partija, kuriai vienu metu vadovo ir pats Mahatma Gandhi, tiek vidaus, tiek užsienio politikoje stengėsi laikytis išsivadavimo judėjimo lyderio mokymo. Ne tik propaguoti nesmurtinį pasipriešinimą, bet ir kovoti dėl tiesos. Kitą žmogų savo pasaulėvaizdžiu turi įtikinti, o ne priversti jį priimti smurtu, pažymėjo buvęs Indijos užsienio reikalų ministras. Pasak jo, tokią taktiką naudojęs ne tik M. Gandhi Indijoje, bet ir Martinas Lutheris Kingas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Nelsonas Mandela Pietų Afrikoje bei lietuviai, priešindamiesi Sovietų Sąjungai.

Etiką, grindusi INK požiūrį į politiką, kaip pasakojo S. Khurshidas, galima vadinti apsišvietusiu valstybiniu interesu. Tai reiškia, jog rūpiniesi ne tik savimi, bet ir kitais, kuriems reikia paramos, nes galų gale tai naudinga tau pačiam. Pavyzdžiui, Indijai reikėjo remti Pietų Afrikos Respubliką, nes be jų laisvės, ne iki galo įgyvendinta ir Indijos piliečių laisvė. Jei tau svarbūs kilnūs, aukšti principai, jais vadovaujiesi ir pačiuose paprasčiausiuose kasdieniuose reikaluose, pažymėjo svečias. Jis pasakojo, jog Indija niekuomet nebuvo abejinga konfliktams pasaulyje, nors ir neįsitraukdavo į juos kariniu būdu. Stengdavosi padėti tarpininkavimu, humanitarine pagalba. Pavyzdžiui, ilgą laiką skatino dialogą tarp palestiniečių ir Izraelio. Nors JAV pastaruoju metu skatina Indija siųsti karius kovai prieš „Islamo valstybę“, šalis atsako netikinti ginklais. Tik humanitarine pagalba civiliams bei kariams, pastarųjų apmokymu, nes tai, anot buvusio užsienio reikalų ministro, priartina taiką. „Pasaulis yra pavojinga vieta. Niekas neturi visų atsakymų ar nuspėti kas vyks po penkių metų“, – sakė jis.

Triuškinanti BJP pergalė aiškinama tuo, jog ji išnaudojo daugumos šalies gyventojų hinduistų, sudarančių apie 80 proc. visuomenės, religinius jausmus bei pažadu jaunajai kartai, kad ekonomika nenustos augusi. Daugiau nei pusė Indijos gyventojų jaunesni nei 25 metų, dėl to bendrojo vidaus produkto augimas, atnešantis ir naujas darbo vietas, ypač svarbus. Lyginant su INK, valdančioji partija nėra tokia „įtraukianti“, t.y. atstovaujanti mažumas: apie 19 proc. musulmonų bei maždaug po du procentus krikščionių ir sikhų. Ar BJP užsienio politika skirsis nuo INK? Buvęs užsienio reikalų ministras negalėjo tvirtai atsakyti, tačiau teigė, jog skirtingas požiūris į vidaus politiką neišvengiamai lems ir skirtingai tvarkomus užsienio reikalus.

Renkiesi draugus, ne kaimynus

Įtampų tarptautinėje politikoje netrūksta, ypač Indijos kaimynystėje: problemos Šri Lankoje, kur gyvena tamilų tauta, neramumai Afganistane, nestabilus Pakistanas, neaiški demokratijos ateitis Nepale. Sekmadienį per mirtininko susisprogdinimą netoli Pakistano-Indijos sienos žuvo daugiau nei penkios dešimtys žmonių, bent šimtas sužeistų. Buvęs užsienio reikalų ministras teigė negalintis nuspėti, ar dabartinė valdžia imsis kokių nors priemonių kovai su terorizmu iš Pakistano Jis kur kas labiau įsitikinęs, jog Islamabadas tikrai neprašysiąs Naujojo Delio, kad ištiestų ranką. „Jie per daug išdidi tauta, kad prašytų mūsų pagalbos“, – sakė jis. Pakistanas, kurio stabilumas reikalingas Indijos ekonomikos klestėjimui, nepripažins, kad gali susitvarkyti be pastarosios įsikišimo. Likusiam pasauliui belieka su baime stebėti, kaip vystysis santykiai tarp dviejų atominių valstybių, o S. Khurshidas teigė, jog šalims nėra kito pasirinkimo tik derybos. Jo teigimu, dienos eigoje gali pyktis, kiek tinkamas, tačiau jai baigiantis supranti, kad veiksmingas tik vienas būdas – kalbėtis. Ne sukurti dialogo regimybę, kad pasaulis nusiramintų, o iš tiesų kalbėtis, nes šalys galinčios viena kitą stiprinti. Svečias iš Indijos sakė, jog reikalingas „nuolatinis tikėjimas ir įsitikinimas, kad mūsų likimai – neišvengiamai susiję“. Renkiesi draugus, bet ne kaimynus.

Tarp Indijos ir Rusijos – nusistovėję tvirti ekonominiai bei kariniai ryšiai. Ar kas nors pasikeitė po Krymo aneksijos? Tuo metu užsienio reikalų ministro pareigas ėjęs politikas sakė, kad jie tokio žingsnio nepalaikę, tačiau ir nenutraukę abipusio bendradarbiavimo dėl strateginių priežasčių. „Manau, kad Rusijos diplomatai pasakytų, jog mumis nusivylė“, – kalbėjo jis.

Susitikimo su svečiu iš Indijos metu aptartas ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos, kurioje Indija siekia gauti nuolatinę vietą, klausimas. Pask S. Khurshido, tai atitiktų M. Gandhi mokymą. Pasak jo, organizacija šiuo metu veikia taip pat, kaip 1945-aisiais, kai buvo įkurta, reformos reikalingos tam, kad ji atspindėtų realią tarptautinės sistemos situaciją. Jungtinės Tautos, kaip sakė svečias, netobula organizacija, tačiau geriausia, ką turime.

Pralaimėjo, nes užmiršo pasakoti

Indijos opozicijos atstovas kalbėjo, jog ir lietuviams bus įdomu stebėti, kaip keisis Indijos politika, gal net galėsime iš to ko nors išmokti. Jis brėžė paralelę tarp Indijos ir Europos Sąjungos. Pasak jo, abi bando suderinti skirtybes. Natūralu, kad vis labiau vienijantis kyla įvairių problemų. Dalykai, su kuriais susiduriate primena situaciją Indijoje, kalbėjo S. Khurshidas, pateikdamas skolų prislėgtos Graikijos bei išstojimu grasinančios Didžiosios Britanijos pavyzdžius. Decentralizacija – vienas pagrindinių diskusijų objektų Indijoje pastaraisiais metais.

2012-2014 metais Indijos užsienio reikalais rūpinęsis politikas Lietuvoje lankėsi antrą kartą. Pirmąsyk viešėjo Vilniuje kone prieš dvidešimt metų. Paklaustas, kodėl neįgyvendinamas beveik prieš dešimt metų jo partijos atstovų duotas pažadas čia įkurti Indijos ambasadą ar bent konsulatą, S. Khurshidas juokavo pasitaikius progai priminsiantis dabartinei užsienio reikalų ministrei, jog ne viskas, ką darė INK buvo blogai. Jo teigimu, šį pažadą būtina išpildyti.

Renginio metu svečias iš Indijos pristatė ir pirmąją savo grožinės literatūros knygą „Babaro sūnūs: penkių veiksmų drama apie Indijos ieškojimus“. Ją iš anglų kalbos išvertė Laimonas Tallat-Kelpša, Lietuvos ambasadorius Indijoje, išleido leidykla „Alma littera“. Knyga skirta tautinės tapatybės klausimams, bandant išsiaiškinti, kur glūdi Indijos kultūrinės bei politinės ištakos, kaip jas interpretuoja šiuolaikinės valstybės gyventojai – ypatingai musulmonai, kurie iki šiol jaučiasi svetimi savo žemėje. „Mes pralaimėjome, nes užmiršome pasakoti istorijas“, – knygos atsiradimo motyvus komentavo autorius. Pasak jo, demokratijoje, kaip ir tarpasmeniniuose santykiuose svarbios istorijos. Žmonės atsibodo klausytis kalbų, jie nori pasakojimų apie tai, kaip būnant skirtingais galima dalintis ta pačia tikrove. Knyga – žinia apie Indijos piliečių bendrumą, sakė buvęs užsienio reikalų ministras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"