TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Informacija be informatikos

2011 08 13 0:00

Kaip žmonės susižinodavo žiloje senovėje, kai nebuvo ne tik interneto, telekso, telefono, pašto, bet ir laikraščių? Juk noras žinoti visada buvo būdingas.

Lietuvoje ir aplink mus žinių šaltinis buvo žyniai ir senoliai. Vakarais, šviečiant balanai arba ugniakurui vidury aslos, senoliai porindavo, ką buvo girdėję apie senovę, dievus, raganas ir laumes. Kitu informacijos šaltiniu tapdavo sugrįžę iš tolimų žygių kariai ir benamiai klajokliai. Juos apnakvindindavo, koše, riešutais ir gira pavaišindavo, o tie papasakodavo, ką buvo regėję. Taip buvo visame pasaulyje. Kartais tie klajokliai žinias pasakodavo dainuodami.

Žmonės nebuvo kvaili

Bet senovės Romoje - prieš daugiau kaip 2000 metų ji jau buvo didžiausias Europos miestas - tokios informacijos neužteko. Tačiau nei popieriaus, nei elektros nebuvo. Žinoma, juoksitės, bet - atsirado sienlaikraščiai. Atsimenantieji sovietmetį, žino, kas tai yra.

Romoje pusšimtis metų prieš Kristaus gimimą Julijaus Cezario įsakymu Senato sienoje būdavo iškabinami nuorašai dokumentų, su kuriais reikėjo supažindinti piliečius. Jie vadinosi "Acta diurna populi Romani" - Romėnų dienraštis, mūsiškai. Būdavo skelbiami Senato nutarimai, vietininkų iš provincijos raportai, pranešimai apie atvykusius užsienio pasiuntinius ir pan. Buvo ir privačių sienlaikraščių. Jie atsirado net anksčiau už "Acta diurna" ir buvo vadinami "albumais" nuo lotyniško žodžio "albus" - baltas, nes pastato siena turėjo būti balta. Žodis atėjo iki mūsų, tik įgijo kitą prasmę.

Ant baltos sienos galėjai užrašyti ir savo pranešimą - taip kaip dabar grafičius. Dažniausiai tai buvo prekybiniai pasiūlymai - reklama atsirado anksčiau nei spauda! Sakysim: "Parduodu jauną vergą. Gerai mato ir girdi. Valgo santūriai, neišrankus. Mandagus ir paklusnus." Kitas: "Lentulo duktė Polinia išsinuomos taverną su rakandais. Besidomintieji gali ateiti pas Lentulą, pasišaukti vyresnįjį vergą ir išklausinėti."

Kiekvienas Romos pilietis, kurio namas turėjo mūrinę sieną, galėjo duoti vietos "albumui", tik reikėjo atsiklausti miesto valdžios, sumokėti mokestį, išbaltinti sieną kalkėmis ir suliniuoti kvadratais. Rašoma būdavo anglimi arba dažais. Kiek reklama verta - buvo matyti iš karto. Parašyta anglimi - kainavo pigiau, raudonais dažais - brangiau. Brangiausiai kainavo "albumai" pagrindinėse gatvėse. Paimdamas pinigus sienos savininkas sutardavo, kiek laiko grafičio nenutrins. Kitur paišyti sienas buvo griežtai uždrausta.

Senato "Acta diurna" skelbimuose buvo pranešama ir apie vaikų gimimą. Tai buvo svarbu. Nepasiturinčioms šeimoms, plebsui, Romos Senatas už kiekvieną kūdikį išmokėdavo premiją, nes imperijai reikėjo karių. Bet buvo sąlyga - apie gimimą reikėjo paskelbti. Buvo ir kronika: "Į Ostijos prieplauką atplaukė laivas iš Afrikos kolonijų", "Legatas Lukulas sučiupo banditų gaujos atamaną. Teismo sprendimu tą pačią dieną jis buvo nukryžiuotas."

Raštingumas atsirado iš reikalo

Prie sienų su "albumais" visada būriuodavosi praeiviai, ypač daug jų susirinkdavo prie "Acta diurna". Tie, kurie nemokėjo skaityti, o tokių buvo dauguma, klausydavo, kaip skaito kiti. Buvo ginčijamasi, oficialūs pranešimai papildomi gandais - "o man sakė",

"aš girdėjau", "tikrai žinau, kad...". Tokiuose susibūrimuose raštingi žmonės, vadinami raštininkais (lot. scribais), galėdavo neblogai uždirbti. Ant papiruso arba pergamento jie perrašydavo "Acta diurna", kartais ištisai, kartais tik kai kuriuos pranešimus.

Kilmingos romėnų šeimos - patricijai - apsukresnius vergus mokė rašyti, skaityti ir siųsdavo į gatvę uždarbiauti, o pinigus pasiimdavo. Taip plito raštingumas. "Acta diurna" ir "scribai" tapo labai populiariu informacijos šaltiniu. Svarbesnius pranešimus "scribai" perrašydavo tūkstančiais egzempliorių. Su pirkliais, jūrininkais, maldininkais ir valkatomis žinutės pasiekdavo visą imperiją, tuomet supusią Viduržemio jūrą. Netrukus ir provincijos pasekė sostinės pavyzdžiu - ėmė steigti savo sienlaikraščius.

Žinių apie antikinę Romą suteikia archeologiniai radiniai, valdininkų ir privačių žmonių laiškų liekanos ir ypač daug Pompėjos ir Herkulanumo tragedija.

79 metų rugpjūčio 24-osios naktį išsiveržė Vezuvijus. Milijonai tonų karštų pelenų, lavos palaidojo miestus kaip musę gintare. Paskui vėjai ir laikas viską užlygino, užaugo žolė, medžiai ir tik XIX amžiuje imta juos atkasinėti.

Katastrofa ištiko per patį rinkimų į miesto valdžią ir teismus įkarštį. Daugelis grafičių buvo rinkimų atsišaukimai. Pompėjos valdžia patvarkė vieną gatvę - vienoje dalyje buvo skelbiama informacija apie teatrų ir cirkų spektaklius, antroje - komerciniai skelbimai, trečioje - politinė agitacija.

Tekstai mažai skyrėsi nuo dabartinių. "Šešias dienas prieš balandį Pompėjos cirke kovos 12 gladiatorių porų. Bus ir medžioklė. Spektaklių metu virš arenos ir tribūnos ištempsime tentą." Buvo ir eiliuotų reklamų (tik nemoku eiliuotai išversti): "Ateik į 12-ą bokštą! Skripus ten turi vyninę. Jeigu tavo kišenėje liko tik vienas variokas, vis tiek galėsi burną praskalauti. Už du - gausi gardžiai išgerti. Už keturis - taurę puikaus Falernos vyno!" Reklamavosi ir laisvo elgesio panelės.

Kai įsigalėjo krikščionybė, Romą nusiaubė iš Šiaurės atkeliavę vandalai ir sostinė persikėlė į Bizantiją, "albumai" dingo, nes merdėjo ūkis. Informacija - ir gandai - buvo perdavinėjami tik žodžiu. Taip truko 12 šimtmečių. Daug kvailysčių per tą laiką buvo padaryta, kol Europa iš kinų išmoko gaminti popierių, o Johannas Gutenbergas pakartojo kinų išradimą - sudėdamas literas išspausdino tekstą. Lūžyje į XVII amžių gimė laikraščiai. Vienas pirmųjų ėjo Strasbūre. Jis vadinosi "Visų svarbių ir įsimintinų įvykių relacija".

Šiuo metu laikraščiai vėl praranda savo galybę ir masinius tiražus. Juos išstumia elektronika. Dvikovos baigtis dar neaiški, manau, elektroninė ir popierinė spauda susilies. Jau dabar jungiasi. Be informacijos žmogus niekada negyvens.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"