TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Informacinės diversijos arba gandų galia

2008 05 12 0:00
Informacinių technologijų amžius atveria iki šiol neregėtas galimybes "informaciniams karams".
AFP/Scanpix nuotrauka

Be galo sunku įrodyti, kad gandas paleistas sąmoningai, o ne pasklido savaime, todėl tokiais atvejais esi tiesiog priverstas manipuliuoti prielaidomis.

Balandžio pabaigoje Lietuvos žiniasklaidoje pasklido gandai apie avariją Sankt Peterburgo atominėje elektrinėje ir dėl to padidėjusį radiacijos lygį Lietuvoje. Kažin ar bent vienas smegenų turintis žmogus patikėjo šiais gandais nors minutę, tačiau jie, kaip ir visi gandai, yra gana įdomus pagrindas pasvarstyti apie informacinės diversijos galimybę.

Gandų svarba žmogaus gyvenime.

Gandus žmonės gerbia ir puoselėja, jų skleidimas nuo seno yra labai populiari laisvalaikio praleidimo forma, kuriai dauguma žmonių atsiduoda gana azartiškai. Dėl savo populiarumo gandai yra stipri poveikio politiniams ir ekonominiams konkurentams priemonė, galinti turėti labai rimtų padarinių, kurių sunku išvengti. Dėl šios priežasties gana dažnai gandai paskleidžiami sąmoningai, turint konkrečius tikslus, nors, aišku, dažniausiai jie kyla spontaniškai, dėl pramogos. Ir be galo sunku įrodyti, kad gandas paleistas sąmoningai, o ne pasklido savaime, o tiksliai nustatyti, kas konkrečiai tai padarė, iš esmės neįmanoma. Todėl tokiais atvejais esi tiesiog priverstas manipuliuoti prielaidomis.

2003 metų pirmomis dienomis pasinaudojant Lietuvos žiniasklaida buvo sėkmingai paleisti gandai apie numatomą didžiausio banko žlugimą. Panika kilo nedelsiant, prie banko skyrių nusidriekė klientų eilės, ir per kelias dienas tiek pats bankas, tiek jo klientai patyrė šimtus milijonų nuostolių. Buvo akivaizdu, kad gandas paleistas sąmoningai, daugelis žmonių jį susiejo su kaip tik tuo metu vykusiais prezidento rinkimais, neva banko diskreditavimas atėmė dalį balsų iš vieno kandidato, kuris ir prakišo rinkimus. Versija visai tikėtina, tačiau, kaip visada tokiais atvejais, nėra jokių įrodymų, kad operacijos tikslas buvo būtent toks, todėl bet kas gali ginčytis, kad jis buvo visai kitas, pavyzdžiui, kokio nors mažesnio banko smūgis klestinčiam konkurentui.

Branduolinės avarijos operacija

Be jokios abejonės, svarbiausi veiksniai analizuojant gandą, kaip sąmoningą veiksmą, yra sutapimai. Banko atveju gandas preciziškai sutapo su rinkimais. Sankt Peterburgo elektrinės atveju gandas aktualus, nes Lietuvoje vis stiprėja noras pratęsti Ignalinos AE darbą, todėl siunčiamas signalas (turbūt daugiau į pasąmonę) apie tokio tipo reaktorių nesaugumą, lyg tyčia sutampantis laike su Černobylio elektrinės (kurios reaktorius irgi buvo to paties modelio kaip Ignalinoje ir Sankt Peterburge) sprogimo metinėmis. Lygiagrečiai skleidžiama ilgalaikė dezinformacija apie branduolinio reaktoriaus statybą Karaliaučiaus srityje, o tai sėja abejonių dėl naujo reaktoriaus reikalingumo.

Taigi operacija daugiaplanė, daugiapakopė ir dar nepasibaigusi, todėl keblu kalbėti apie aiškius tikslus. Tačiau preliminariai galima teigti, kad visa ši operacija nukreipta prieš atominę energetiką Lietuvoje. Jos mastas leidžia įtarti, kad ją suplanavo ir įvykdė labai aktyvi ir įtakinga žvalgybos tarnyba, bet teoriškai įmanoma, kad tai komercinių struktūrų ar žaliųjų darbas.

Žvalgybinė specifika

Iš tiesų specialiosios tarnybos visais laikais užsiima informacinio pobūdžio diversijomis. Klasikinis pavyzdys būtų "Siono išminčių protokolai", kuriuos sukūrė ir platino Rusijos imperijos slaptoji policija, kurstydama gyventojų priešiškumą žydų mažumai, kurią laikė nelojalia imperijai. Po kiek laiko pareigūnai oficialiai pripažino, kad tai klastotė, bet provokacija buvo taip profesionaliai parengta, jog daugelis antisemitų net mūsų laikais remiasi šiais "protokolais" kaip įrodymu, kad egzistuoja pasaulinis žydų sąmokslas.

Šis atvejis išskirtinis, nes tarnyba pati pripažino įvykdžiusi informacinę diversiją. Išliko graži legenda, jog tai buvo dėl asmeninio caro nurodymo nesinaudoti amoraliomis priemonėmis. Dauguma specialiųjų tarnybų vykdomų informacinių diversijų išlieka neidentifikuotos, nes visi planai ir kiti popieriai gula į neprieinamus archyvus, o po kiek laiko sunaikinami. Kai kada dokumentai naikinami nedelsiant, o neretai tokio pobūdžio informacijos apskritai nėra dokumentuojamos - apsiribojama žodiniais nurodymais. Jei operacija nelabai nusisekė ir gandas nebuvo plačiai išpopuliarintas internete, jį apskritai pasistengiama iš ten pašalinti, ir net jei labai tiksliai prisimeni, kad prieš keletą metų buvo kelios žinutės apie tam tikrus veiksmus, per "Google" gali jų ir neberasti. O jei nei iš šio, nei iš to pakampėmis pradeda mėtytis tokie akivaizdūs įrodymai, kaip planas "Strekoza", tai reikia nedelsiant pradėti sukti galvą, ką mėginama užmaskuoti pakišant tokius popierius, kurie šiek tiek primena tikrus.

Taigi mėginant suvokti specialiųjų tarnybų veikimą viešojoje erdvėje ir sąmoningą gandų skleidimą, reikia apsišarvuoti skepticizmo dvasia, nes patikrinta informacija yra iš principo neprieinama, o loginė grandinė, pagal kurią gražiai susidėlioja žvalgybos operacija, tėra vienas iš variantų, nes iš informacijos srauto visai nesunku sudėlioti ir kitokias logines grandines, ne mažiau tikroviškas. Tik nereikia piktnaudžiauti tokių grandinių konstravimu - būna, kad "stogą nukelia".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"