TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Internetas – ne šventa karvė

2014 10 30 6:00
Budapešto gyventojai prieš siūlomą mokestį protestavo iškėlę mobiliuosius telefonus. Reuters/Scanpix nuotrauka

Vengrai, pasipiktinę vyriausybės siūlymu apmokestinti interneto naudojimą, žada nenurimti, kol nepasieks savo. Tačiau valdančioji šalies partija "Fidesz" su premjeru Viktoru Orbanu priešakyje ir toliau nuosekliai laikosi savo mokesčių politikos.

Dešimtys tūkstančių vengrų antradienio vakarą vėl išėjo į Budapešto ir kelių kitų šalies miestų gatves protestuoti prieš planuojamą įvesti mokestį už naudojimąsi internetu. Tai jau antras masinis protestas Vengrijoje per kelias pastarąsias dienas ir didžiausias nuo V. Orbano valdymo pradžios prieš ketverius metus. Pasipiktinimas jo vyriausybės ketinimais pasklido ir po kitas šalis: surengti protestai prie Vengrijos ambasadų keliose kitose Europos sostinėse.

Jeigu minėtas mokestis bus įvestas, protestuotojai planuoja vėl traukti į gatves.

4 centai už valandą feisbuke

Toks mokestis nerenkamas nė vienoje Europos Sąjungos (ES) šalyje, o šiuos Vengrijos planus ne kartą griežtai kritikavo Europos Komisija. Šalies valdantieji nuo kitų metų pradžios pasiūlė apmokestinti vartotojų persiųstų duomenų kiekį: 150 forintų (1,68 lito) už gigabaitą. Aktyvistai pasistengė dar labiau įerzinti gyventojus ir apskaičiavo, kad už valandą, praleistą feisbuke, tektų sumokėti 3,40 forinto (apie 4 centus), o už internete peržiūrėtą filmą – 460 forintų (daugiau negu 5 litus).

Premjeras V. Orbanas vis dėlto yra populistas. Nenorėdamas gadinti savo įvaizdžio jis atsižvelgė į žmonių nuomonę ir pasiūlė kompromisą: individualiems vartotojams per mėnesį reikėtų sumokėti ne daugiau kaip 700 forintų (7,82 lito), o verslo įmonėms – iki 5 tūkst. forintų (55,9 lito). Tačiau toks siūlymas nenuramino pasipiktinusių gyventojų, daugiausia jaunimo, kurio nepasitenkinimas premjero politika vis auga.

Nors priekaištų V.Orbanui pasigirsta vis dažniau, šalyje jis labai gerbiamas. Premjero partija džiaugėsi triuškinama pergale parlamento rinkimuose balandį. V. Orbano vyriausybė interneto mokestį įvesti pasiūlė, kai partija „Fidesz“ triumfavo savivaldos rinkimuose šį mėnesį. Tai tik dar labiau pakurstė autoritarines premjero ambicijas. Jis – ilgiausiai Vengrijai vadovaujantis politikas nuo geležinės uždangos griūties.

Nuosekli politika

Patys Vengrijos valdantieji nesutinka su jiems reiškiama kritika ir teigia, kad tokia rinkliava neribotų žodžio ar informacijos laisvės. Pasak vyriausybės, ji reikalinga siekiant užkamšyti 2015-ųjų biudžeto spragas.

Vyriausybė apie šiuos planus pirmą kartą prabilo praėjusią savaitę, nepasitarusi nei su pramonės atstovais, nei su valdančiosios partijos nariais parlamente. Premjeras su savo komanda aiškina, kad interneto mokestis turėtų papildyti lėšas, surenkamas už skambučius telefonu ar trumpąsias žinutes, nes tam vis daugiau žmonių naudoja įvairias interneto programas. Be to, šios lėšos būtų panaudotos internetui kaimo vietovėse įvesti.

Kai kurie apžvalgininkai, pavyzdžiui, garsus Rusijos rašytojas ir žurnalistas, nepriklausomo laikraščio „Vedomosti“ įkūrėjas, nebijantis pažerti kritikos Vladimirui Putinui, Leonidas Beršidskis, teigia, kad mokesčio kritikai internetą laiko šventa karve, o informacijos apmokestinimas iš tiesų nėra tokia jau beprotiška mintis, kaip skelbia Briuselio pareigūnai.

L. Beršidskis, rašantis JAV portalui „Bloomberg“, mano, kad pastarasis vyriausybės pasiūlymas visiškai atitinka iki šiol premjero vykdytą mokesčių politiką. Vengrai moka fiksuotą 16 proc. pajamų mokestį, o pelno mokesčio tarifas šalyje yra 19 procentų (mažesnėms įmonėms mažesnis). Bet Vengrijos pridėtinės vertės mokestis yra 27 proc. - didžiausias Europoje. Specialūs netiesioginiai mokesčiai buvo įvesti konkrečiose Vengrijos pramonės šakose - įskaitant bankininkystę, reklamos sektorių, telekomunikacijas, kuriose dominuoja užsienio įmonės. Vengrai moka už minutę pokalbio telefonu ir už tekstinę žinutę. Žvelgiant iš vyriausybės pozicijos, logiška, kad šioje rinkoje ėmus dominuoti internetui jo vartotojai taip pat turėtų prisiimti papildomą mokesčių naštą.

Apžvalgininko manymu, jeigu vyriausybės nusprendžia apmokestinti vartojimą (o daugelis jų taip ir daro: pavyzdžiui, taiko pridėtinės vertės mokestį), logiška būtų apmokestinti ir vartotojų persiųstus duomenis internete.

Pavojingas precedentas

Už skaitmeninę rinką atsakinga Europos komisarė Neelie Kroes paragino Vengrijos žmones ir toliau nenutraukti protestų. Jos manymu, Vengrija jau dabar atsilieka nuo ES skaitmeninės rinkos rodiklių vidurkio ir atgrasyti žmones naudotis internetu sukuriant papildomą finansinę kliūtį būtų itin blogas sumanymas.

N. Kroes pabrėžė, kad negalima leisti tokios situacijos, nes jeigu Vengrija taptų pavyzdžiu kitoms Europos šalims, kiltų daug problemų, kurios stabdytų viso žemyno ekonomikos augimą. Anot komisarės, pagrindinė priežastis, kodėl toks sumanymas yra nepriimtinas, – jis vienašališkas, o tokiu būdu negalima reguliuoti globalių dalykų, tokių kaip internetas. N. Kroes manymu, mažų mažiausiai toks klausimas turėtų būti sprendžiamas visos Bendrijos lygiu.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"