TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Investicijos į Europos ateitį

Werneris Hoyeris. AFP/Scanpix nuotrauka

Pagrindinis naujosios Europos Komisijos (EK) prioritetas – įgyvendinti plačių užmojų užimtumo ir augimo srities darbotvarkę. Pagal naujausias prognozes numatoma, kad likusią šių metų dalį ir ES, ir euro zonos ekonomika augs lėtai. Tikėtina, kad ekonomikos atsigavimo procesas ir toliau vyks nesparčiai, tad nedarbo lygis išliks aukštas. Be to, globalizuotame pasaulyje prastėja Europos konkurencingumas.

Pasibaigus valstybių skolų krizei, reikia naujo postūmio, o ypač daug dėmesio reikia skirti tam, kad būtų sudarytos sąlygos investuoti. Investicijų lygis nuo 2007 metų, kuriais jis buvo didžiausias, dėl krizės sumažėjo maždaug 430 mlrd. eurų, t. y. 15 procentų. Kai kuriose valstybėse narėse nuosmukis buvo dar didesnis. Todėl reikia sumaniai sutelkti viešąsias ir privačias lėšas, kad kiekvienas viešųjų lėšų euras būtų panaudotas naujoms privačioms investicijoms paskatinti ir nebūtų didinamos valstybės skolos.

Siekiant augimo ir darbo vietų, reikia imtis politinių priemonių visais valdžios lygmenimis – pasitelkti visus įmanomus svertus, atsižvelgiant ir į paklausą, ir į pasiūlą. Privalome toliau spręsti problemas, susijusias su struktūriniais veiksniais, lemiančiais vis dar menką bendrą paklausą, ypač investicijų srityje, ir drauge didinti Europos konkurencingumą, išnaudoti potencialą ir didinti produktyvumą.

Atsakas į dabartines pasaulio ekonomikos problemas negali būti primestas iš viršaus. Briuselis neturi nei stebuklingo sprendimo, nei tokio mygtuko, kurį paspaudus augimas būtų garantuotas. Atkurti Europos visuomenės gerovę ir pasitikėjimą bus įmanoma tik tada, jei nacionalinės ir ES lygmens struktūrinės, fiskalinės ir pinigų politikos priemonės bus taikomos integruotai ir orientuojantis į augimą. Investicijų planas bus glaudžiai susijęs su šiais politikos tikslais. Europos centrinis bankas jau ėmėsi nemažai svarbių priemonių, kad padarytų pinigų politiką lankstesnę ir padidintų jos įtaką bendroms finansinėms sąlygoms. Jis ir toliau, neviršydamas savo įgaliojimų ir būdamas visiškai nepriklausomas, atliks svarbų ekonominės veiklos rėmimo vaidmenį.

Puikiai žinoma, kam reikalingas Investicijų planas Europai. Investicijų lygis ES yra 270–340 mlrd. eurų mažesnis už ankstesnes tvarias normas. Viena iš investicijų sumažėjimo priežasčių – buvusių perteklinių investicijų (ypač į kai kurių šalių nekilnojamąjį turtą) korekcija, tačiau iš EK rudens prognozių matyti, kad dėl menko investavimo ES, ypač euro zonos, ekonomika atsigauna sunkiai. Nors likvidumas yra didelis, viešojo ir privataus sektoriaus skolos išlieka didelės ir riboja daugybės veiklos vykdytojų finansines galimybes. Kita vertus, investicijų poreikis taip pat yra didelis, finansavimo galimybių ieškoma ekonomiškai perspektyviems projektams.

Jyrki Katainenas. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Neapibrėžtumas ir projektų vykdytojų nenoras rizikuoti stabdo realų investavimą. Norint paskatinti investuoti ir pritraukti privačių investuotojų bei projektų vykdytojų, reikia atkurti pasitikėjimą bendra ekonomikos sistema, reikia labiau nuspėjamos ir aiškesnės politikos formavimo ir reguliavimo aplinkos, pasitikėjimo investicijų projektų potencialu ir pajėgumo prisiimti riziką. Šiuos klausimus turi spręsti visų lygių viešosios valdžios institucijos. Būtent čia ES, naudodama ES biudžeto ir Europos investicijų banko (EIB; kaip ES banko) priemones, gali atlikti išskirtinį vaidmenį. Todėl EK drauge su EIB ketina suteikti trejų metų 300 mlrd. eurų investicijų paskatą. Jos tikslas – pašalinti kliūtis labai reikalingoms investicijoms ir užtikrinti galimybę prisiimti riziką tokiose ypač svarbiose srityse kaip infrastruktūra, švietimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos, atsinaujinančiųjų išteklių energija, skaitmeninė ekonomika ir MVĮ vystymasis.

Šią iniciatyvą reikia įtraukti į platesnę strategiją naudojantis plačių užmojų bendrosios rinkos darbotvarke ir priemonėmis, kuriomis siekiama sukurti kapitalo rinkų sąjungą ir taip suteikti naujų galimybių augti ir darbo vietoms kurti, įgyvendinti struktūrines tokių sričių kaip energetika, telekomunikacijos ir skaitmeninė ekonomika modernizavimo reformas. Be to, ji turi būti gana lanksti, kad būtų galima atsižvelgti į skirtingų sektorių ir regionų poreikius. Galų gale svarbu pasakyti, kad ekonomikai atsigauti turi padėti kiekvienai šaliai tinkamai pritaikyta atsakinga fiskalinė politika; tai leistų atgauti reikiamą pasitikėjimą, kad būtų investuojama į geresnę ES ateitį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"