TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Investicijos - Latvijai, imigrantai - visai ES

2013 09 25 6:00
Latvijoje gali apsigyventi užsieniečiai, kurie Rygoje ir jos apylinkėse įsigyja 100 tūkst. latų (492 tūkst. litų) vertės turto. transfers-dealer.com nuotrauka

Latvijos valdžios sprendimas suteikti leidimą šioje Europos Sąjungos (ES) šalyje gyventi užsieniečiams, įsigijusiems čia nekilnojamojo turto, pritraukė į šalį investicijų ir parėmė jos ekonomiką krizės metu. Tačiau tokios tvarkos kritikai teigia, kad Latviją išnaudoja norintys įkelti koją į ES neaiškaus plauko verslininkai iš buvusių Sovietų Sąjungos respublikų.

Įstatymas, leidžiantis Latvijoje gyventi nekilnojamojo turto įsigijusiems užsieniečiams, įsigaliojo 2010 metų liepą. Nuo to laiko beveik 7 tūkst. užsienio investuotojų gavo leidimus penkerius metus gyventi Bendrijos šalyje. Tokie leidimai Latvijoje suteikiami užsieniečiams, kurie įsigyja nekilnojamojo turto vos už 50 tūkst. latų (apie 246 tūkst. litų) šalies provincijoje arba už 100 tūkst. latų (492 tūkst. litų) - sostinėje Rygoje ir jos apylinkėse. Dauguma naujųjų gyventojų yra atvykėliai iš buvusių sovietinių respublikų – daugiausia Rusijos, Ukrainos ir Kazachstano. Patenkinama beveik 98 proc. investuotojų prašymų išduoti leidimus gyventi Latvijoje.

Šalies vyriausybės atskaita skelbia, kad leidimas gyventi padėjo pritraukti beveik 600 mln. eurų (2,07 mlrd. litų) investicijų. Tarptautinė konsultacinė bendrovė „Deloitte“ prognozuoja, kad iki 2015 metų tokiu būdu Latvijoje bus investuota 1,7 mlrd. eurų (5,87 mlrd. litų). Šis procesas po vienos didžiausių pasaulyje recesijų esą padeda atgaivinti nusmukusią Latvijos nekilnojamojo turto rinką.

Viza į Šengeno erdvę

Tačiau Latvija priklauso Šengeno erdvei, todėl kritikai teigia, kad suteiktas leidimas gyventi šioje šalyje užsieniečiui tampa penkerius metus galiojančia viza į visas 26 Šengeno erdvės valstybes, kurių dauguma yra ES šalys.

„Tai labiausiai vilioja atvykėlius iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių, - sako Latvijos dešiniajam Nacionaliniam aljansui priklausantis Europos Parlamento narys Robertas Zylė. - Jie nusiperka ne namus, o leidimą patekti į Šengeno erdvę.“ Europarlamentaras pridūrė, kad prašymus pateikusių asmenų biografija tikrinama tik paviršutiniškai, todėl šia sistema esą lengva piktnaudžiauti. Įstatymų leidėjas priminė atvejį, kai leidimas gyventi Latvijoje buvo suteiktas dėl sukčiavimo milijardų dolerių vertės sumomis besislapstančio Kazachstano bankininko Muchtaro Abliazovo žmonai Almai Šalabajevai. O gegužę Italijos policija surengė reidą šių sutuoktinių namuose Romoje ir deportavo A.Šalabajevą bei jos šešiametę dukrą į Kazachstaną. Jos apsigyveno Italijoje, kai gavo leidimą gyventi Latvijoje.

Padėjo šeimoms ir įmonėms

R.Zylės nuomone, leidimas gyventi Latvijoje turto čia įsigijusiems užsieniečiams kertasi su tradicine šalies politika. „Kartėlis dėl sovietinės okupacijos ir susirūpinimas po nepriklausomybės atkūrimo likusia didele rusakalbių mažuma skatino Rygą griežtai kontroliuoti imigraciją. Tačiau dabar valdžia atleido vadeles“, - apgailestauja europarlamentaras. R.Zylė mano, kad leidimai imigruoti gali pakenkti Latvijos reputacijai, todėl jis siekia įtikinti Europos Parlamentą bei Europos Komisiją, kad tos įtikintų Rygą atšaukti tokią tvarką. Tačiau europarlamentaro pastangos gali nueiti perniek - tokią tvarką remia įtakingi politikai, verslininkai ir bankininkai.

Didžiausios Latvijoje nekilnojamojo turto agentūros „Arco“ valdybos pirmininkas Edgaras Sinas net tvirtina, kad leidimas gyventi Latvijoje turto įsigijusiems užsieniečiams ekonomikos nuosmukio metu išgelbėjo šalies bendroves ir latvių šeimas. „Visuomenė mano, kad jis padėjo nekilnojamojo turto rinkai, tačiau, mano nuomone, jis taip pat išgelbėjo smarkiai įsiskolinusias šeimas ir įmones, – teigia E.Sinas. – Jeigu jos neturėtų galimybės parduoti savo nekilnojamojo turto užsienio investuotojams, jų vienintele alternatyva taptų bankrotas.“

Investicijų nauda

Latvijos „Vakarų“ bankas – vienas iš daugelio bankų, kurie teikia paslaugas užsienio investuotojams. Interneto tinklalapyje rusų kalba jis reklamuoja savo galimybes parūpinti „leidimą gyventi ES“. Šio banko valdybos narys Renatas Lokometas tikina, kad naujųjų gyventojų pinigų injekcija padėjo prikelti Latvijos ekonomiką. „Užsieniečių investicijos padėjo nekilnojamojo turto sektoriui, transportui, prekybai, restoranams bei skatino privačių reaktyvinių lėktuvų, jachtų ir verslo klasės automobilių pardavimą“, – sako R.Lokometas. Bankininkas pažymi, kad papildomos įplaukos taip pat sutvirtino Latvijos bankų sektorių. „Esu tikras, jog esant tinkamoms sąlygoms atvykėlių verslas augs, – teigia R.Lokometas. - Tačiau bet kokie drastiški ir neapgalvoti imigracijos įstatymo pokyčiai gali atbaidyti investuotojus.“

AFP, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"