TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ir vėl ta krizės ekonomika!

2010 06 10 0:00
VVD partijos lyderis M.Rutte paragino rinkėjus rinktis problemų sprendimą, o ne jų atitolinimą.
AFP/Scanpix nuotrauka

Nerimą dėl plūstančių musulmonų imigrantų srauto Nyderlanduose keičia žemiški klausimai - taupymas ir viešieji finansai. Proziškai nusiteikę olandai vakar kėblino atiduoti balso parlamento rinkimuose.

Pirmalaikius rinkimus teko rengti vasarį sužlugus krikščionio demokrato Jano Peterio Balkenendes vadovaujamai vyriausybei. Dar tada olandams imigracija, nusikalstamumas ir sveikatos apsauga atrodė svarbiausios krašto bėdos. Tuomet tikėtasi, kad pagrindinė kova vyks tarp "prisikėlusios" Darbo partijos lyderio Jobo Coheno, buvusio Amsterdamo mero, ir prieš imigrantus nusiteikusio populisto Geerto Wilderso bei jo kraštutinės dešinės "Laisvės" partijos, tiesiog sukrėtusios olandų politinę sistemą.

Tačiau viskas pasikeitė kovą, kai įtakingas tyrimų centras išleido studiją, kurioje valdžia įspėta dėl augančios valstybės skolos. Prognozuojama, kad šiais metais biudžeto deficitas sudarys 6,6 proc. bendrojo vidaus produkto. Netrukus specialiai sudaryta ekspertų komisija patvirtino - naujai vyriausybei per pirmuosius metus teks sutaupyti 15-18 mlrd. eurų. Penktieji pagal ekonomikos dydį Europos Sąjungoje Nyderlandai turi vienus aukščiausių kredito reitingų, bet nerimas dėl šalies sugebėjimo grąžinti skolas išaugino jos skolos aptarnavimo išlaidas.

Pagrindinės partijos greitai sureagavo į žinią apie prastėjančią ekonominę situaciją. Dėl kai kurių dalykų jos kalba choru: būtina mažinti sveikatos apsaugos išlaidas, o pensinis amžius turi būti padidintas nuo 65 iki 67 metų. Tačiau nuomonės išsiskiria svarstant, kokio masto reformų Nyderlandams reikia iš tikrųjų. Liberali Liaudies partija už laisvę ir demokratiją (Volkspartij voor Vrijheid en Democratie - VVD) pasisako už griežčiausias priemones - vyriausybės aparato ir parlamentarų skaičiaus sumažinimą, pajamų mokesčių mažinimą, nustatytą ribą valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui ir sumažintas pašalpas imigrantams. Liberalai tikina, kad vyriausybė per dvejus metus deficitinį valstybės biudžetą turi paversti pertekliniu. Kaip ir krikščionys demokratai, jie labiausiai užsimojo kirsti per gerovės valstybės aparatą, tuo pat metu mažinant mokesčius namų ūkiams ir verslo įmonėms. Abi partijos pabrėžia poreikį skatinti ekonomiką ir kurti naujas darbo vietas. Darbo partija pasisako už mokesčių didinimą turtingiesiems ir gana švelnų socialinės apsaugos sistemos apkarpymą.

Daugiausia mandatų 150 vietų parlamente pranašaujama VVD (apklausose palaikė ketvirtadalis olandų), tačiau ji veikiausiai bus priversta tartis dėl koalicijos su kitomis partijomis, todėl iš karto negalės imtis žadėtų žingsnių taupyti. Antroji vieta apklausose atiteko Darbo partijai (19 proc.), trečioji - krikščionims demokratams (15 part.). G.Wilderso partijos (12 proc.) populiarumas smuko, tačiau kitos partijos gali būti priverstos kviestis kraštutinius dešiniuosius į derybas dėl vyriausybės. Ekstravagantiškam G.Wildersui gresia teismai už neapykantą musulmonams kurstančias kalbas: kartą islamą jis palygino su nacizmu, pasiūlė uždrausti Koraną. Olandai abejoja, ar toks prieštaringai vertinamas politikas, kurio partijoje gausu politinių gyvenimo neragavusių naujokų, būtų patikimas partneris vyriausybėje, turėsiančioje priimti nepopuliarius sprendimus.

Vakar pusę aštuonių prasidėjęs balsavimas baigėsi tik devintą vakaro. Visoje šalyje buvo atidaryta apie 10 tūkst. balsavimo punktų. Balsavimo kabinos buvo įrengtos visuomeniniuose pastatuose, mokyklose, sporto centruose, bažnyčiose, restoranuose, ligoninėse ir 44 didžiausiose šalies geležinkelio stotyse. "Tokiu būdu žmonės galės atiduoti savo balsą pakeliui į darbą ar mokymo įstaigą", - sakė geležinkelių kompanijos atstovė spaudai Miranda Mens. Balsuoti rinkėjai galės ir specialiame balsavimo punkte, įrengtame Schipholio oro uoste netoli Amsterdamo. Balsavimo teisę 16 mln. gyventojų valstybėje turi 12 mln. olandų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"