TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Irako konfliktas - dovana kurdams

2014 06 20 6:00
Kurdų saugumo pajėgos veža prie Kirkuko sulaikytą įtariamą ISIL kovotoją. Reuters/Scanpix nuotrauka

Virš naftos turtingo Kirkuko miesto plevėsuoja ne Irako, o kurdų vėliava. Tai iškalbingas ženklas, kiek daug Irako kurdai laimėjo iš šalyje pratrūkusios ir ją suskaldžiusios krizės.

Stipri Šiaurės Irako kurdų kariuomenė užėmė teritorijas, dėl kurių ilgai ginčijosi su centrine valdžia Bagdade, kad Irako armijai pabėgus apsaugotų vietos etninius kurdus nuo veržlaus sunitų puolimo. Bet tai tik viena medalio pusė. Kita - kurdai išplėtė savo teritoriją, ir tai buvo sena jų svajonė. Mišrios etninės sudėties Kirkukas ypač brangus kurdams, šį miestą jie laiko savo kultūrine sostine. Po daugybės metų ginčų su Bagdadu ir susirėmimų su Irako armija Kurdistano regioninė vyriausybė (KRV) per kelias valandas perėmė miesto kontrolę, o Bagdadas tik bejėgiškai stebėjo. Taip išryškėjo de facto Irako skilimas į kurdų, sunitų ir šiitų regionus.

Žinovai teigia, jog tai, kas pastaruoju metu nutiko Irake, kurdų vadovybei yra dovana iš dangaus. "Irako ir Levanto islamo valstybės" (ISIL) puolimą jie laiko rimta grėsme, bet drauge ir puikia galimybe kurdams įsitvirtinti. Iš viso kurdai daugiau nei 40 proc. išplėtė savo kontroliuojamas teritorijas be jokio rimto mūšio.

Kovų užgrūdinta armija

"Pešmerga" (kurdų kalba šis pavadinimas reiškia "pasitinkantieji mirtį") yra vienos geriausiai organizuotų karinių pajėgų Irake. Tai profesionalų armija, užgrūdinta kovų su Saddamu Husseinu nuo pat 1991 metų, kai siekė apsaugoti kurdų anklavą Šiaurės Irake. "Pešmerga" saugo "fronto liniją" nuo Irako rytinės sienos su Iranu iki Fiš Chabūro miesto prie Turkijos. Kurdai savo jėgomis sukūrė šį daugiau kaip 1000 km nusidriekusį apsaugos ruožą, prieinantį ir prie Mosulo, tačiau kautis už šį 2 mln. gyventojų turintį miestą nepanoro. Mosulas kurdams nelabai rūpi. Jie teisinasi nesulaukę jokio Bagdado prašymo ateiti šiam miestui į pagalbą.

100 tūkst. kurdų armija yra daug didesnė kliūtis ISIL nei susiskaldžiusi ir demoralizuota Irako armija, dėjusi į kojas, vos ISIL pasirodė. Vienas aukšto rango kurdų saugumo pareigūnas vietos spaudai sakė, kad jeigu ISIL sutelktų visas savo pajėgas, ilgiau kaip dvi valandas prieš kurdus neatsilaikytų ir nepaimtų Kirkuko. Pasak Kirkuko policijos vado Sarhado Qadiro, kurdų pajėgos jau nuo seno remiasi žvalgybos duomenimis, rengia reidus į ISIL bazes ir semia šios grupuotės narius. "Mes iš anksto žlugdome visus jų planus", - sakė jis.

Pasitikėjimo nėra

Kai ISIL užėmė Mosulą , Irako užsienio reikalų ministras kurdas Hoshyaras Zebari pareiškė: "Mes galime atremti teroristus... Bagdadas ir KRV glaudžiai bendradarbiaus išvejant šiuos užsienio kovotojus."

Nepaisant šių ministro žodžių, įtampa tarp KRV ir Bagdado neslūgsta. Dugelis kurdų mano, kad tai apskritai ne jų kova, tegul ministras pirmininkas Nouri al Maliki ją ir kovoja. Be to, kurdų vyriausybė nori pati eksportuoti naftą ir tiesiogiai, o ne per Irako biudžetą, gauti už ją pinigus. Dėl Kirkuko ir aplinkinių naftos telkinių ginčijamasi nuo 2003 metų, kai žlugo S. Husseino režimas. Bagdadas kaskart atmeta kurdų prašymą surengti referendumą dėl to, ar Kirkukas turi priklausyti KRV.

Kurdų lyderiai atmeta kaltinimus oportunizmu ir tvirtina padedą Bagdadui išlaikyti kontrolę. Tačiau Kirkuke Irako armijos apleistose bazėse jau įsikūrė "Pešmerga", o veiksmai su Bagdadu nederinami. Bendradarbiavimas nutrūko prieš daugiau nei dvejus metus, nors ginkluotų susirėmimų buvo vengiama. Dabar KRV triumfuoja dėl tokio pažeminimo, kokį patyrė Irako armija, ir galbūt turi geresnes derybų pozicijas ginčuose su Bagdadu, bet jai gresia bėgančių arabų antplūdis ir žmonių judėjimas tarp ISIL pseudokalifato ir KRV teritorijos. Kurdams tai košmariškas scenarijus, nes atsiranda infiltracijos pavojus. Kirkuke gyvena daug arabų sunitų. Jie gali priimti kurdų valdymą, jei jis atneš taiką, bet kitu atveju gali palinkti į ISIL pusę, nes ši organizacija skelbiasi esanti sunitų gynėja.

Kurdistano prezidentas Masoudas Barzani pareiškė, kad "Pešmerga" nežengs toliau ginčytinų teritorijų, kuriose vyrauja kurdai. Analitikai mano, kad taip ir bus, jei ISIL nepuls. Kol kas kurdai laikosi savo kontrolės postų, o toliau už jų prasideda ISIL kontrolės postai. Tarp jų driekiasi šiokia tokia buferinė zona. Kol kas tokia padėtis, regis, tenkina abi šalis.

Nafta ir nepriklausomybė

Kurdų lyderiai sako, kad po Mosulo prasidėjo nauja era ir laikas parodys, kokią vietą kurdai užims šiame naujame Irake. Daugeliui kurdų nepriklausomybė dabar atrodo kaip niekada arti.

30 mln. kurdų tauta yra didžiausia pasaulyje, neturinti savo valstybės, išsibarsčiusi Irake, Irane, Sirijoje ir Turkijoje. Arčiausiai savo valstybės sukūrimo tikslo yra 4 mln. Irako kurdų. Jie patys tvarkosi klestinčiame ir palyginti taikiame autonominiame regione, kurį sudaro trys atokios kalnų provincijos, o joms tenka 17 proc. visos iš naftos gaunamos Irako gerovės. Jos pakanka, kad regiono sostinė Arbilis būtų judrus gyvybingas miestas, o Bagdadas vis dar primena karo zoną su kalnais nuolaužų, spygliuotų vielų ir išvarpytų betono sienų.

Kurdų ekonomika grindžiama iš naftos gaunama gerove. KRV kontroliuoja 45 mlrd. barelių naftos išteklių ir pritraukė tokias tarptautines naftos kompanijas kaip "Exxon Mobil Corp." ir "Total SA" kur kas naudingesnėmis sąlygomis nei visur kitur Irake. Dabar kurdai perėmė ir Kirkuko apylinkes, kuriose nafta buvo atrasta 1927 metais. "Pešmerga" ten kontroliuoja visas naftos įmones, išskyrus Baidži, kurią apsupo ISIL. Grupuotė taip pat užgrobė dalį naftotiekio, kuriuo nafta eksportuojama iš Kirkuko į Turkiją.

Naftą eksportuojančių šalių OPEC organizacijoje Irakas yra antras pagal didumą naftos gamintojas, pagamina apie 3,3 mln. barelių naftos per dieną. Tačiau po antrojo Persijos įlankos karo naftos gamyba Irake taip ir neatsigavo, šaliai sunkiai sekasi pritraukti pinigų gręžiniams ir žvalgymui. Užsienio investuotojai skundžiasi, kad bendradarbiauti su Irako vyriausybe sunkiau nei su kitomis regiono šalimis. Našiausi Irako naftos telkiniai plyti šalies pietuose, toli nuo dabartinio konflikto zonos.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"