TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Iranas lėtina urano centrifugų apsukas

2014 07 22 6:00
Irano specialistai iš prisodrinto urano negamino atominės bombos, o juo papildė šalies branduolinio kuro atsargas. huffingtonpost.com nuotrauka

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė, kad Iranas branduoliniu kuru pavertė ketvirtadalį savo turimo iki 20 proc. prisodrinto urano, tinkamo naudoti gaminant atominę bombą. Tai buvo viena pagrindinių sąlygų tarptautinėse derybose dėl Irano branduolinės programos.

Jungtinės Valstijos paskelbė, kad atsidėkodamos už bendradarbiavimą atblokuos prieigą prie 2,8 mlrd. JAV dolerių įšaldytų Irano lėšų. Tačiau amerikiečiai įspėjo, kad kitos sankcijos liks galioti, kol pavyks pasiekti ilgalaikį, pasaulio saugumą užtikrinsiantį susitarimą.

Sekmadienį suėjęs anksčiau nustatytas derybų terminas buvo pratęstas dar keturiems mėnesiams. Kitas diskusijų raundas turėtų prasidėti rugsėjo mėnesį, o galutinis terminas pasiekti susitarimą nustatytas lapkričio 24 dieną.

Tesi pažadus

Šešios galingiausios diskusijose dalyvaujančios pasaulio valstybės – JAV, Prancūzija, Kinija, Rusija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė – įtaria, kad Iranas nori pasigaminti branduolinį ginklą, ir siekia kaip įmanoma labiau apriboti urano sodrinimą šioje šalyje. Tokius kaltinimus Iranas kategoriškai neigia. Šalis tvirtina, kad uraną sodrina atominių elektrinių kurui gaminti ir medicinos tikslais.

Tai, kad Iranas į kurą konvertavo dalį savo urano atsargų, laikoma ženklu, jog šalies vadovai nenori žlugdyti iki šiol palyginti sklandžiai vykusio diplomatinio proceso. Naujausioje agentūros TATENA ataskaitoje rašoma, kad šalis taip pat ruošiasi įgyvendinti ir kitus savo įsipareigojimus.

Kai praėjusių metų lapkritį buvo pasirašyta preliminari sutartis dėl šios medžiagos konvertavimo į kurą, Iranas turėjo daugiau nei 200 kg iki 20 proc. prisodrinto urano. Iš taip apdoroto urano gali būti greitai sukurtas branduolinis ginklas. Ekspertai teigia, kad 200 kg šios medžiagos visiškai pakanka vienam branduoliniam užtaisui pagaminti.

Iki šiol derybų šalims dar nepavyko susitarti dėl ilgalaikių apribojimų Irane sukauptam uranui sodrinti ir plutoniui gaminti. Šių procesų metu galima sukurti medžiagą, tinkamą atominės bombos gamybai.

Derybininkų santykiai šilti

Pranešama, kad deryboms, kurios bus pratęstos rudenį, ir toliau vadovaus Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė baronienė Catherine Ashton, nors jos kadencija ir baigsis spalio mėnesį. Šiuo metu dar nenuspręsta, kas užims diplomatės vietą.

58-erių C. Ashton anksčiau buvo antibranduolinės kampanijos aktyvistė, socialinė darbuotoja ir ligoninės administratorė. 1999 metais britų Leiboristų partija ją paskelbė baroniene. Vadovauti ES užsienio politikai C. Ashton buvo paskirta 2009 metais. Toks žingsnis nustebino daugelį, nes iki tol ji neturėjo visai jokios patirties šioje srityje. Tačiau jai pavyko užmegzti draugiškus santykius su Irano užsienio reikalų ministru Mohammadu Javadu Zarifu. Kartais jis diplomatę pavadina mažybiniu Cathy vardu.

Pagrindinis šių derybų tikslas - įtikinti Iraną apriboti savo branduolinę programą mainais už šaliai taikomų sankcijų panaikinimą. Įvairias sankcijas Iranui taiko daugybės šalių vyriausybės ir tarptautiniai subjektai. Jos šalies ekonomiką smaugia jau nuo aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio. 1979 metais prasidėjus Irano revoliucijai buvo nuversta šalį valdžiusi Pahlavi dinastija, kurią rėmė Jungtinės Valstijos. Jos vietą vėliau užėmė revoliucijos vadas Ruhola Chomeinis, remiamas kairiųjų politinių jėgų, islamistų organizacijų ir studentų judėjimų. Nedemokratišką ir antiamerikietišką jo valdymą (pavyzdžiui, 1989 metais Irano lyderis pažadėjo milijono dolerių premiją musulmonui, kuris nužudys indų kilmės rašytoją Salmaną Rushdie) JAV nusprendė pažaboti užversdama šalį ekonominėmis sankcijomis. 1995-aisiais jos buvo dar labiau išplėstos - į "juodąjį sąrašą" įtrauktos įmonės, susijusios su Irano vyriausybe.

2006 metais, kai Iranas atsisakė sustabdyti urano sodrinimo programą, Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją, kurioje taip pat numatė sankcijas šiai šaliai. JAV ir JT sankcijos taikomos Irano naftos ir dujų sektoriui ir naftos produktų eksportui, taip pat bankininkystės ir draudimo sandoriams (įskaitant ir tuos, kuriuos vykdo Irano centrinis bankas), laivybai ir kitoms sritims. Iranui taikomos sankcijos yra griežčiausios, kokias tarptautinė bendruomenė yra įvedusi kokiai nors valstybei. Kadangi šalis turi didžiulius naftos išteklius, daugelis analitikų mano, kad panaikinus sankcijas Irano gali laukti tikras ekonomikos suklestėjimas.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"