TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Iranas nerodo nuolankumo ženklų

2012 01 10 9:00

Grasindamas nutraukti apie penktadalį pasaulio naftos eksporto islamistinis Irano režimas kursto įtampą tarptautinėje arenoje.

Aštrėjant santykiams su Vakarais Iranas nuteisė myriop šnipinėjimu CŽV naudai apkaltintą iranietį, o JAV išvarė iš Majamio Venesuelos diplomatę, susijusią su Irano sąmokslu rengti kibernetines atakas prieš Ameriką. Tuo pat metu Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pradėjo 5 dienų kelionę po Lotynų Ameriką, kurioje turi daugiausia draugų, siekdamas užsitikrinti jų palaikymą.

Nuteistas šnipas

28 metų Amiras Mirzai Hekmati nuteistas mirties bausme už "bendradarbiavimą su priešiška tauta, priklausymą CŽV ir mėginimą įtraukti Iraną į terorizmą". Iranas taip pat apkaltino jį išėjus specialius mokymus JAV bazėse Afganistane ir Irake prieš tai, kai buvo pasiųstas į Iraną.

Iš Irano kilęs amerikietis praėjusį mėnesį teismui prisipažino esąs kaltas. Tačiau Arizonoje (JAV) gyvenanti jo šeima tvirtina, jog į Iraną jis nuvyko tik aplankyti močiutės. Jaunuolio tėvas Ali Hekmati pabrėžia, kad jo sūnus 2001 metais įstojo į JAV kariuomenę ir tarnavo jūrų pėstininkams - buvo vertėjas iš arabų kalbos. JAV teigia, kad kaltinimai suklastoti, ir ragina paleisti A.M.Hekmati.

Teismo, kuris vyko gruodį, metu prokurorai citavo A.M.Hekmati žodžius, kuriuos jie vadino prisipažinimu, prieš kelias dienas transliuotu per valstybinę televiziją. Tuomet A.M.Hekmati sakė mėginęs prasiskverbti į Irano žvalgybą, turėjęs ryšių su CŽV, bet niekada nenorėjęs pakenkti Iranui. "CŽV mane apgavo... Nors buvau paskirtas įsiskverbti į Irano žvalgybos sistemas ir veikti kaip CŽV šaltinis, neturėjau ketinimų pakirsti šalį", - citavo A.M.Hekmati žodžius žiniasklaida.

Iranas suėmė ir daugiau žmonių, neva šnipinėjusių JAV. Apie tai pranešė Irano specialiųjų tarnybų vadovas Heydaras Moslehi. Jis teigė turįs įrodymų, jog tie žmonės ketino daryti įtaką kovo 2 dieną numatytiems Irano parlamento rinkimams, jie turėjo ryšių "už šalies ribų".

Naujienos apie sulaikytus užsienio agentus Irane gana dažnos. Mažiau nei prieš metus Irano saugumas paskelbė atskleidęs 30 agentų tinklą, veikusį JAV ir Izraelio naudai. Šnipinėjimas pagal Irano įstatymus baudžiamas mirtimi. Tačiau dažnai nekaltai nuteistus žmones Iranas laiko politiniais sumetimais. Pernai rugpjūtį du JAV piliečiai buvo nuteisti kalėti 8 metus už šnipinėjimą ir neteisėtą buvimą Irano teritorijoje. Jau kitą mėnesį jie buvo išlaisvinti už beveik milijono dolerių išpirką ir grįžo namo daugiau kaip dvejus metus praleidę Teherano kalėjime.

Išvaryta diplomatė

Tuo pat metu Majamyje Venesuelos generaline konsule dirbanti Livia Acosta Noguera paskelbta persona non grata ir jai nurodyta iki antradienio palikti šalį. Ši diplomatė įtariama aptarinėjusi galimus kibernetinius išpuolius prieš pažeidžiamus taikinius JAV, kai 2008 metais dirbo Venesuelos ambasadoje Meksikoje.

Susirūpinę diplomatės veiksmais keturi JAV Kongreso nariai gruodį parašė laišką JAV valstybės sekretorei Hillary Clinton. Jame sakoma, jog remiantis dokumentiniu filmu, kurį rodė ispanų kalba transliuojanti televizija "Univision", L.Acosta Noguera aptarinėjo su Irano ir Kubos ambasadų diplomatais bei ekstremistinių nuotaikų studentais JAV vyriausybės kompiuterių sistemų (Baltųjų rūmų, CŽV ir FTB) užpuolimą. Tuo metu ji buvo antroji Venesuelos ambasados Meksike sekretorė. Vieno pokalbio ištrauka rodo, jog L.Acosta Noguera reikalavo, kad studentas Juanas Carlosas Munozas Ledo perduotų Irano diplomatams JAV branduolinių jėgainių koordinates. Laidoje taip pat buvo cituojamas vėlesnis jos pokalbis, rodantis, kad ji perdavė šią informaciją Venesuelos prezidento Hugo Chavezo apsaugos vadovui. "Univision" teigė, kad J.C.Munozas Ledo buvo užverbuotas dalyvauti Irano sąmoksle vieno kairiųjų pažiūrų profesoriaus iš Meksikos nacionalinio universiteto, tačiau vėliau jis užverbavo kitus studentus slapta nufilmuoti Irano ir Venesuelos diplomatus, su kuriais jie susitikinėdavo.

Kongreso nariai paprašė Valstybės departamento ištirti visus šiuos teiginius ir, jei jie pasitvirtins, paskelbti diplomatę nepageidaujamu asmeniu bei nedelsiant deportuoti iš JAV.

Lanko draugus

Sprendimas priimtas Irano prezidentui M.Ahmadinejadui kaip tik Karakase pradėjus kelionę po Lotynų Amerikos šalis. Sekmadienį vėžiu sergantis prezidentas H.Chavezas po septynių mėnesių pertraukos atnaujino savo savaitinius kreipimusis per televiziją, tačiau laidoje "Alo Presidente" neužsiminė apie diplomatės išvarymą. Tačiau jis apkaltino Vašingtoną "išradinėjant" sąmokslus, kad Iranas planuoja rengti atakas prieš JAV per Lotynų Amerikos šalis, tokias kaip Venesuela, Nikaragva ir Kuba, "juokingais" pavadino JAV reikalavimus riboti santykius su Iranu, prezidentui Barackui Obamai patarė geriau "žiūrėti savo reikalų" ir pabrėžė, jog "Lotynų Amerikos tautos daugiau niekada neklūpės ir nepaklus jankių imperijai".

M.Ahmadinejadas atvyko į Venesuelą sekmadienį jau penkto vizito toje šalyje. Jis dar lankysis Nikaragvoje, kur dalyvaus neseniai išrinkto prezidento Danielio Ortegos inauguracijoje, o kelionę baigs viešnagėmis Ekvadore ir Kuboje. M.Ahmadinejadą lydi apie 100 žmonių, tarp jų - užsienio reikalų, ekonomikos, pramonės ir energetikos ministrai.

Sankcijos skaudžiai kanda

JAV ir Europai ėmusis sankcijų prieš Iraną (Europos Sąjunga ketina uždrausti Irano naftos importą), šis grasina blokuoti naftos kelią Ormūzo sąsiauriu, kuriuo gabenama apie 40 proc. visos jūromis gabenamos pasaulio naftos. B.Obamos administracija taikys naujas finansines sankcijas palaipsniui per ateinančius šešis mėnesius, tačiau Pentagono vadovas Leonas Panetta nurodė galutinę ribą, kurią peržengęs Teheranas sulauks rimtų Vašingtono jėgos veiksmų. "Mes jau aiškiai pasakėme, kad JAV neleis blokuoti Ormūzo sąsiaurio. Tai dar viena riba, kurios nevalia peržengti. Mes pajėgūs duoti atkirtį", - pareiškė L.Panetta. JAV karinių pajėgų štabų vadų jungtinio komiteto pirmininkas Martinas Dempsey sakė, kad "jeigu iraniečiai blokuos sąsiaurį, JAV bus pasirengusios juos sutriuškinti". Generolas patikino, kad JAV gali nušluoti nuo žemės paviršiaus visą Irano branduolinę programą. "Noriu, kad Islamo Respublikos vadovybė tai gerai suprastų", - sakė jis. Kita vertus, L.Panetta kalbėjo, jog veikti reikia labai apdairiai. Jis perspėjo Izraelį susilaikyti nuo smūgio Irano branduoliniams objektams, nes tokie veiksmai gali išprovokuoti Teherano atsaką prieš regione dislokuotus amerikiečių karius.

Iranas ir toliau visaip demonstruoja nesukalbamumą šiame konflikte. Kad parodytų savo karinę galią, Teheranas vykdė plataus masto mokymus, per kuriuos išbandė dvi naujas raketas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"