TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Irano branduolinė programa pavojaus nebekelia

2015 07 15 6:00
Derybose dalyvavusių šalių atstovai vakar Vienoje rinkosi į baigiamąjį posėdį. Reuters/Scanpix nuotraukos

Iranas ir šešios galingosios pasaulio šalys vakar baigė rengti istorinį susitarimą dėl Teherano branduolinės programos. Jis užbaigė daugiau kaip dešimtmetį trukusią priešpriešą su Iranu. Persilaužimas pasiektas 18-ąją derybų tarp Irano ir vadinamosios P5+1 grupės (JAV, Rusija, Kinija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija) maratono dieną.

Sutartis gerokai suvaržo Irano branduolinę programą ir nustato griežtą Jungtinių Tautų (JT) patikrinimų režimą. Taip siekiama užtikrinti, kad šiitiškai respublikai nepavyktų pasigaminti branduolinių ginklų, o jei ši ir bandytų, tokie mėginimai būtų greitai pastebėti.

Galimybė patikrinti karines bazes, atliekant tyrimą dėl numanomų Teherano pastangų pasigaminti atominių ginklų, buvo vienas pagrindinių galingųjų šalių per derybas keltų reikalavimų. Tačiau Iranas nebuvo linkęs suteikti tokios prieigos, nes baiminosi, kad patikros tebus priedanga šnipinėti jo karines paslaptis.

Pagal dabartinį susitarimą, Teheranas turės teisę užginčyti JT inspektorių prašymą apsilankyti Irano kariniuose objektuose. Galutinį sprendimą priims arbitražo komisija. Ją sudarys Iranas ir šešios derybas su juo vedusios galingosios šalys.

Mainais palaipsniui bus atšauktos Iranui taikomos JT ir Vakarų sankcijos, slopinančios Irano naftos eksportą ir 78 mln. gyventojų turinčios šalies ekonomiką. Jeigu šalis pažeis susitarimą, sankcijos per 65 dienas bus sugrąžintos. Iranui taikomas tarptautinis ginkluotės embargas liks galioti dar penkerius metus, o raketoms - aštuonerius. Šiitiška respublika galės pirkti ginkluotę, gavusi specialų JT Saugumo Tarybos leidimą. Labiausiai suinteresuotos eksportuoti ginklus į Iraną yra Kinija ir Rusija.

Naujas pasitikėjimo etapas

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Federica Mogherini baigiamajame derybose dalyvavusių šalių posėdyje Vienoje sakė, kad ilgai siektas susitarimas yra vilties ženklas visam pasauliui. Jis gali pradėti naują tarptautinių santykių istorijos etapą ir rodo, jog diplomatija bei bendradarbiavimas gali įveikti dešimtmečius tvyrojusią įtampą ir konfrontaciją.

Darbininkai stovi priešais Irano Bušehro branduolinę jėgainę.

Irano prezidentas Hassanas Rouhani vakar socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad sėkmingas susitarimas atvers naujus horizontus. Vadovas pridūrė, kad dabar bus galima sutelkti dėmesį į bendrus iššūkius - "Islamo valstybės“ ekstremistus, kurie iš savo kontroliuojamų teritorijų Irake bei Sirijoje rengia atakas ir prieš šiitų, ir prieš Vakarų taikinius visame pasaulyje. Vakar per televiziją tiesiogiai kreipdamasis į tautą jis sakė: „Dievas išgirdo mūsų tautos maldas.“

Irano diplomatijos vadovas Mohammadas Javadas Zarifas šios sutarties sudarymą pavadino istoriniu įvykiu, kuris padės kurti pasitikėjimą tarp Irano ir pasaulio galių. JAV prezidentas Barackas Obama sveikino pasiekus svarbų susitarimą, tačiau pabrėžė, kad sutartis grindžiama ne pasitikėjimu, o patikra. Jis taip pat sakė, kad šis susitarimas padės sustabdyti branduolinių ginklų plitimą Vidurio Rytuose. B. Obamos kreipimąsi tiesiogiai transliavo Irano valstybinė televizija - tai buvo tik antroji tokia transliacija nuo Islamo revoliucijos 1979-aisiais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip pat prisidėjo prie valstybių vadovų sveikinimų ir pareiškė, kad pasaulis atsikvėpė su didžiuliu palengvėjimu. Jis nurodė, kad Maskva stengsis užtikrinti susitarimo sėkmę, ir paragino šalis vykdyti visus pagal šią sutartį prisiimamus įsipareigojimus.

Nerimas regione

Dėl šio susitarimo gali atšilti JAV ir Irano santykiai. Tokia perspektyva daugeliui Vidurio Rytų valstybių kelia nerimą. Visų pirma dėl tokios galimos įvykių eigos būgštauja šiitiško Irano varžovė Saudo Arabija, kurią valdo sunitų dinastija. Nerimauja ir kitos Persijos įlankos monarchijos, laikančios Teheraną regioną destabilizuojančia jėga. Valstybės baiminasi, kad panaikinus sankcijas Iranas ekonomiškai sutvirtės ir galės remti regione veikiančias šiitų grupuotes. Ekspertai pažymi, kad dabar regione gali prasidėti branduolinio ginklavimosi varžybos.

Izraelis taip pat yra labai sunerimęs ir skundžiasi, kad susitarimas neužkirs kelio jo senam priešininkui Iranui pasigaminti atominę bombą. Irano valdžia daug metų esą grasino sunaikinti žydų valstybę ir rėmė kovotojų grupuotes, rengusias išpuolius prieš Izraelį. Premjero Benjamino Netanyahu teigimu, pasiektas susitarimas yra istorinė klaida. Jis taip pat pabrėžė, jog padarys viską, kad užkirstų kelią Iranui įgyvendinti savo branduolines ambicijas. JAV lyderis pažadėjo susitarimui griežtai nepritariančiam Izraeliui, kad Vašingtonas nuo jo nenusigręš ir padės stiprinti saugumą.

Izraelio kultūros ir sporto ministrė Miri Regev vakar pareiškė, kad pasiektas susitarimas suteikia šiitiškai respublikai leidimą žudyti. Ji ragino priešintis Vienoje sudarytam susitarimui ir pažymėjo, kad JAV Kongresas dar gali jį blokuoti. Kaip žinoma, Izraelis turi daug sąjungininkų Jungtinių Valstijų Kongrese.

Jungtinėse Valstijose nemažai įtakingų politikų, ypač iš prezidento B. Obamos oponentų respublikonų gretų, laikosi nuomonės, kad susitarimas su Iranu yra per silpnas siekiant pažaboti jo branduolines ambicijas. Senato respublikonų daugumos lyderis Mitchas McConnellas nurodė, kad nebus lengva įtikinti JAV Kongresą pritarti tokiam susitarimui. Jam svarstyti politikai turės 60 dienų. B. Obama vakar pagrasino vetuoti bet kokį Kongreso įstatymą, kuriuo būtų siekiama blokuoti susitarimo dėl Irano branduolinės programos įgyvendinimą.

Derėjosi nuo 2013-ųjų

Derybos dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos prasidėjo 2013 metais, kai pasikeitus vadovui Iranas sutiko mažinti savo branduolinės energetikos veiksmus mainais į šaliai pritaikytų Vakarų sankcijų sušvelninimą. Tų metų lapkritį buvo suderinta laikinoji sutartis, bet pernai buvo praleisti du galutiniai terminai, iki kurių ketinta pasirašyti ilgalaikę sutartį.

Šiemet balandį derybų šalys pasiekė didelį proveržį, nes susitarė dėl galutinės sutarties gairių. Derybininkai tikėjosi ją užbaigti derinti iki birželio 30 dienos, bet galutinis terminas buvo dar du kartus atidėtas.

Nuo balandžio daug teisinių ir techninių ekspertų dėjo dideles pastangas kurpdami itin sudėtingą sutartį, kad ji būtų veiksminga. Vėliau derybos įstrigo, nes nepavyko suderinti tikslių sankcijų švelninimo datų. Taip pat pasirodė nepriimtinas Irano noras, kad būtų atšauktas JT paskelbtas įprastinės ginkluotės embargas.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"