TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Irano pavasaris pakeis pasaulį

2015 10 14 6:00
Iraniečiai džiugiai sutiko naujieną, kad neilgai trukus bus panaikinta dalis šalies ekonomiką kausčiusių sankcijų. AFP/Scanpix nuotraukos

Vakar Irano parlamentas ratifikavo sutartį dėl Teherano branduolinės programos, pradėta oficialiai ją įgyvendinti. Portale geopolitika.lt publikuotame apžvalgininko Arvydo Lileikio straipsnyje svarstoma, kokią įtaką šis susitarimas gali padaryti Europos Sąjungai, Rusijai ir pačiam Iranui.

Didžiosios pasaulio valstybės (JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija, Kinija bei Vokietija) ir islamiškasis Iranas susitarimą pasirašė 2015 metų liepos 14 dieną. Ši žinia akimirksniu apskriejo visą pasaulį ir sulaukė milžiniško žiniasklaidos ir plačiosios visuomenės susidomėjimo. Tai iš tiesų neeilinis įvykis. Derėtų pabrėžti, kad susitarti buvo nelengva, tai metų metus trukusių derybų ir diskusijų rezultatas. Svarstymai, kam tai labiau naudinga (arba nenaudinga), netyla iki šiol, būta įvairių nuomonių, kaip tai gali pakeisti pasaulio geopolitinį žemėlapį ir šio regiono įtakos svarbą bei regiono įtakos zonų persiskirstymą tarp valstybių.

ES bus tik į naudą

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba sankcijas Iranui pradėjo taikyti 2006 metais, reikalaudama, kad valstybė liautųsi sodrinti uraną. Vėliau sankcijų sąrašas tik ilgėjo. Šioje situacijoje buvo labai įdomi Europos Sąjungos (ES) pozicija. Bendrija, nusprendusi neapsiriboti JT taikomomis priemonėmis (ES įgyvendina visas JT Saugumo Tarybos priimtas sankcijas), taip pat pradėjo taikyti Iranui papildomas sankcijas, tarp kurių buvo tam tikrų prekių embargas, apribojimai finansų sektoriuje, transporto apribojimai, taip pat tam tikrų asmenų ir subjektų turto įšaldymas, naftos eksporto embargas. Užkulisiuose sklido užuominos, kad tokiam ES sprendimui svarios įtakos turėjo Vašingtonas, kuris esą paragino savo sąjungininkę užimti būtent tokią poziciją. Tačiau šiandien situacija kitokia – pasiektas susitarimas, kuris vienus džiugina, kitiems kelia nerimą.

Galima būtų drąsiai teigti, kad ES ir jos valstybėms narėms santykių atšilimas su islamišku Iranu bus tik į naudą. Pagrindinis aspektas, žinoma, yra ekonomika. Yra kelios svarbios priežastys, kodėl ES verslui naudinga, kad sankcijos Iranui būtų panaikintos. Visų pirma tai didžiulė Irano rinka, kuri technologiškai visais atžvilgiais yra atsilikusi nuo Vakarų pasaulio, todėl ji bus pasiruošusi priimti kokybišką ES gaminamą produkciją ir geriausius standartus atitinkančias paslaugas.

Irane, naujausiais duomenimis, gyvena per 78 mln. žmonių. Be to, čia didžiulis urbanizacijos lygis, kitaip tariant, žmonės iš provincijos keliasi gyventi į didmiesčius ar jų priemiesčius. JT duomenimis, nuo 1950 iki 2002 metų gyventojų miestuose padaugėjo nuo 27 iki 60 proc. – daugiausia visame pasaulyje. JT prognozuoja, kad iki 2030 metų šis skaičius sieks net 80 procentų. Tai sudaro prielaidą verslui augti, nes didėjant miestams ir žmonių skaičiui juose didės daugelio verslo sričių produktų paklausa. Tai būtų didžiulis teigiamas ekonominis impulsas tiek privačiam verslui Europoje, tiek visai Europos Sąjungai ir, žinoma, jos šalims atskirai.

Reikia atsižvelgti ir į padėtį Rusijos rinkoje. Sankcijos Rusijai, jos finansinis nestabilumas ir sumažėjusi valiutos perkamoji galia padarė didžiulę neigiamą įtaką verslo subjektams Europoje. Vienos įmonės dėl apribojimų nebeturi jokių, net ir teorinių galimybių eksportuoti savo produkcijos į Rusiją, todėl joms kyla didelių finansinių sunkumų. Kitos įmonės, kurių produkcija nepatenka į apribojimų sąrašą, nebegali parduoti savo gaminių arba parduoda jų daug mažiau dėl Rusijos rublio kurso kritimo. Taigi neužpildyta Irano rinka Europos verslui būtų it tyras oro gurkšnis. Atrodo, kad situacija Rusijoje dar kurį laiką tikrai nesikeis į gera, ir dėl to (bent jau teoriškai) galima būtų kaltinti ir šiltėjančius Irano bei Vakarų pasaulio santykius. Juk jei Iranas pradėtų eksportuoti savo gamtinius išteklius į Vakarus, tai dar labiau sumažintų naftos ir dujų kainą, vadinasi, Rusija gautų dar mažiau pelno iš pagrindinio savo pajamų šaltinio – gamtinių išteklių.

Irano branduolinis susitarimas - didžiausia pastarųjų metų diplomatijos pergalė.

Gali pakenkti Rusijai

Rusijos ir Irano santykiai po susitarimo Vienoje tapo itin subtilūs, o diplomatiniai santykiai įgavo kitokį atspalvį ir yra verti patyrinėti išsamiau. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Rusija mato Iraną tik kaip konkurentą naftos bei dujų eksporto srityje, ir tai, žinoma, nėra netiesa. Tačiau esama ir kitų aspektų, kurie taip pat ypač svarbūs turint omeny šių valstybių dvišalius santykius. Derybose dėl sankcijų apribojimo Iranui Rusija įėjo į didžiojo šešeto sudėtį. Maskva nepamiršo ir savo interesų: aršiai pasisakė už tai, kad kariniame sektoriuje Iranui taip pat būtų panaikintos sankcijos. Maža to, Kremlius, nepaisydamas draudimo parduoti Iranui ginklų, atšaukė savo sprendimą dėl zenitinių raketinių kompleksų S-300 tiekimo sustabdymo, ir dabar tik laiko klausimas, kada Iranas juos gaus. Irano prezidentas Hassanas Rouhani šių metų liepos 9 dieną Ufoje įvykusiame BRICS valstybių susitikime padėkojo Vladimirui Putinui už pastangas derybose dėl Irano branduolinės programos ir išskyrė ypatingą Rusijos vaidmenį tiek regione, tiek tarptautinėje erdvėje.

Ypatingų strateginių sąsajų šios dvi valstybės praeityje neturėjo, tačiau viskas ėmė keistis, kai abi šalys priėjo vieningą arba bent jau panašią nuomonę dėl bendros situacijos regione. Tam, ko gero, daugiausia įtakos turėjo JAV karinių pajėgų buvimas įvairiose regiono valstybėse. Atsiradus bendrų interesų pagyvėjo ir šių šalių ekonominis bendradarbiavimas. Irano ir Rusijos dvišalė prekyba padidėjo 10 kartų: nuo 1,5 mlrd. dolerių 2013 metais iki 15 mlrd. dolerių šiemet. Taigi Rusijai Irano grįžimas į pasaulinę rinką gali duoti ir naudos. Rusija galėtų į Iraną eksportuoti gerokai daugiau ginklų (šis Jemene remia husių kovotojus, kurie kaunasi su Saudo Arabijos remiamais sunitais). Be to, negalima pamiršti, kad auga Rusijos sunkiosios pramonės eksportas: užsieniui parduodama daugiau kasybos įrangos, geležinkelio ar sunkiasvorių transporto priemonių. Iraną nuo viso pasaulio atkirtusi siena skilinėja. Tai gali duoti teigiamą poslinkį tam tikrose Rusijos verslo srityse. Kol kas būtų sunku vienareikšmiškai teigti, kad Rusijai Irano pavasaris atneš daugiau ekonominės naudos nei žalos, turint galvoje Irano naftos bei gamtinių dujų išteklius.

Kita vertus, Iranas taip pat galės atsiriekti savo dalį Rusijos rinkoje. Esant dabartinei situacijai Ukrainoje, o Vakarų pasauliui ir Rusijai tebekovojant abipusėmis ekonominėmis sankcijomis, Teheranas galėtų užpildyti rusų rinką maisto produktais ir kitomis prekėmis, kurių negali eksportuoti ES gamintojai. Jau oficialiai žinoma, kad šešioms Irano maisto produktų bendrovėms yra leista eksportuoti savo produkciją į Rusiją.

Aukso puodas – Iranui

Šių metų liepos 14 diena Iranui yra kone istorinė. Ne tik Irano valstybei ar Irano valdžios atstovams, bet ir paprastiems iraniečiams. Šiose derybose, be jokios abejonės, vienaip ar kitaip, daugiau ar mažiau laimi visi, bet, objektyviai mąstant, aukso puodas atitenka Iranui. Belieka tik žengti teisingus žingsnius, ir atrodo, kad pirmieji yra labai gerai apgalvoti ir tikslūs. Iranas nori balansuoti tarp Vakarų ir Rytų, kitaip tariant, nori plėtoti gerus santykius ir su ES bei JAV, ir su Rytų šalimis, visų pirma su Rusija. Tokia Irano siekiamybė yra labai sveikintina, nes išlaikydama tokį balansą ši islamo valstybė gali išlošti maksimaliai ir tapti pirmaujanti regione, kaip buvo iki 1979 metų, valdant Mohammadui Rezai Pahlavi.

Nukritus sankcijų pančiams, Iranas galės eksportuoti gamtinius išteklius, taip įsukti savo ekonomiką ir duoti jai pradinį postūmį. Taip pat į Iraną turėtų suplūsti investicijų iš viso pasaulio, pradėti kurtis užsienio (taip pat ir vietinio) kapitalo bendrovės, verslo subjektai iš Europos bei kitų pasaulio regionų. Neprisotinta šalies rinka bus įdomi visiems, ir gudresnis bus tas, kuris bus pirmesnis. Irano rinkoje vietos užteks visiems investuotojams, tiek iš Vakarų, tiek iš Rytų, savo rinkos dalį neabejotinai atsirieks ir Rusija bei Jungtinės Valstijos. Tačiau kad tai įvyktų, Iranas taip pat turės žengti svarbių žingsnių: privalės padaryti savo verslo terpę patrauklesnę, mažiau apribotą, skaidresnę ir ne tokią korumpuotą.

Šis Irano fenomenas džiugina anaiptol ne visus. Didžiulį susierzinimą ir pasipriešinimą Irano atžvilgiu reiškė ir tebereiškia Izraelis. Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu šią sutartį pavadino didžiule istorine klaida. B. Netanyahu taip pat teigė, kad Iranas per artimiausius dešimt ar penkiolika metų pasigamins atominį ginklą ir tikrai kils pats baisiausias karas, kokį tik žmonija yra regėjusi.

Šiuo diplomatijos laimėjimu nelabai džiaugiasi ir Saudo Arabija, mat Iranas yra stiprus jos (lygiai taip pat kaip ir Rusijos) konkurentas naftos eksporto srityje. Kitas, ne mažiau svarbus aspektas – galimas šios karalystės, kaip regiono lyderės, vaidmens sumažėjimas ne tik regioniniu, bet ir pasauliniu mastu. JAV šiuo metu darosi vis mažiau priklausomos nuo Saudo Arabijos naftos importo. Jei regione atsirastų kitų patikimų partnerių, o toks galėtų tapti Iranas, Saudo Arabija prarastų prieš vadinamąjį Irano pavasarį turėtas pozicijas.

Apibendrinant reikėtų pasakyti, kad liepos 14 dienos susitarimas tikrai atneš pokyčių visame pasaulyje, galios bei įtakos sferos tam tikrose srityse neišvengiamai persiskirstys ir svarstyklės gali gerokai pakrypti į vieną ar kitą pusę. Šis susitarimas, be abejonės, yra svarbiausias Iranui ir šios islamiškos valstybės žmonėms, taigi pats Iranas turi labai gerai apmąstyti kiekvieną savo žingsnį ar sprendimą. Reikia tikėtis, kad Irano valdantieji tai supranta ir savo pozicijos nekeis, sėkmingai tęs pradėtus darbus tiek gerindami šalies ekonominę ir socialinę gerovę, tiek stiprindami santykius tarptautinėje erdvėje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"