TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Irano politinis aktyvistas: vyksta karas tarp atvirų ir uždarų visuomenių

2014 12 02 15:30
Shahriar Ahy. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

„Susiduriame su neišvengiamu karu“, – teigė Irano politinis aktyvistas Shahriaras Ahy, pradėdamas savo pasisakymą apie tai, kodėl Vakarams nesiseka laimėti žmonių širdžių ir protų Rusijoje ir Vidurio Rytuose. 

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) svečias – prestižinio Masačusetso technologijos instituto absolventas, Harvardo verslo mokyklos tyrėjas, Londono tarptautinio strateginių studijų instituto vyr. mokslo darbuotojas. Šiuo metu Švedijoje gyvenantis vyras prieš 1979 metų Irano revoliuciją buvo neformalus tarpininkas tarp šacho Pahlavi aplinkos ir Baltųjų rūmų, išeivijoje bandė sutelkti Irano opoziciją. 2004 metais jis paliko tarptautinės žiniasklaidos kompanijos vadovo postą ir ėmė dirbti šacho sūnaus Rezos Pahlavi politiniu strategu.

Vilniuje viešėjęs aktyvistas teigė, jog karas vyksta tarp atvirų ir uždarų visuomenių. Pirmosios pasižymi tuo, jog piliečiai viešoje vietoje gali sakyti ką nori, o antrosiose už viešus kritiškus pasisakymus galima atsidurti už grotų. Taigi pagrindinis skirtumas – žodžio laisvė. Be to, kaip teigė iranietis, Vakarai yra per daug įsitikinę liberalios demokratijos vertybių natūralumu, pamiršta, kad už jas reikia kovoti diena po dienos.

Lietuva – konflikto priešakyje

Atvirų ir uždarų visuomenių skirtis kyla iš austrų filosofo, sociologo Karlo Popperio veikalo „Atviroji visuomenė ir jos priešai“. Pasak S. Ahy, nėra taip, kad istorija baigėsi, galia nėra vienose rankose, klydo taip teigę mąstytojai. Užteko rugsėjį pasiklausyti Didžiosios Britanijos premjero Davido Camerono kalbos NATO viršūnių susitikime Velse, kad suprastum, kad gyveni kitokiame pasaulyje, kalbėjo iranietis. Vėlesni debatai ir rezoliucijos Jungtinių Tautų viršūnių susitikime išsklaidė ir paskutines abejones. „Įžengėme į dviejų polių sistemą“, – teigė kalbėtojas. Egzistuoja dviejų tipų valstybės. Tos, kur nuėjęs į centrinį parką gali sakyti kokius tik nori dalykus ir nebūsi suimtas ir tos, kur negali to padaryti. „Tarp šių tipų valstybių vyksta karas. Ir jau geriau jį laimėtų atviros visuomenės. Sudarydamos tik 14 proc. pasaulio gyventojų, jos negali sau leisti pralaimėti. Lietuva yra šio konflikto priešakyje kaip NATO narė, turinti sieną su Rusija“, – kalbėjo svečias.

Nors madinga diskutuoti apie galios persiskirstymą iš valstybių į nevalstybinių veikėjų rankas bei geografiškai – iš Vakarų į Rytus, svečias įsitikinęs, jog vadinamoji minkštoji galia (angl. soft power) lieka Vakarų rankose, tik nesugebama tinkamai ja pasinaudoti. Pavyzdžiui, rusakalbėje žiniasklaidoje ukrainiečiai vadinami fašistais ir daug kas tiki Rusijos žiniomis, kurios yra visiškas melas. Kodėl Vakarai nemoka ištransliuoti žinios apie laisvę ir demokratiją taip, kad jais patikėtų?

Žinia iš lūpų į lūpas

Vakarų šalys didelę biudžetų dalį išleidžia diplomatijai, užsienio reikalų ministerijai ir ambasadoms. Tačiau svečio teigimu, svarbu ne tik ginti savo užsienio politikos kursą, bet kalbėti apie vertybes, kurias manome esant universalias. Metodas tai daryti – ne tik valstybinės institucijos ar žiniasklaida, bet asmeniniai ryšiai, dalijimasis žmogiška patirtimi. Atviros visuomenės priešai, kaip juos įvardijo S. Ahy, sugeba perduoti patrauklią žinutę ir ja dalijamasi iš lūpų į lūpas. Vakarams būtina padaryti tą patį. Pradedant žiniasklaidos rusų ir arabų kalbomis kūrimu, baigiant tarpasmeninių ryšių skatinimu. Po savaitės Europos Parlamente kalbėsiantis aktyvistas sakė siūlysiąs praplėsti europiečių studentų mainus į Vidurio Rytus. Tai paveiki priemonė.

Irano žiniasklaidoje Vakarai vaizduojami neigiamai, didžioji dalis komunikacijos priemonių – valstybės rankose. Visgi yra nemažai palydovinės televizijos kanalų, per kuriuos Vakarai galėtų veikti. Tai nesiseka. VU TSPMI doktorantė Ieva Koreivaitė dalijosi patirtimi iš viešnagės Irane, kai buvo paprašyta mokykloje paauglėms papasakoti, kad ne visos moterys Vakaruose rengiasi kaip popmuzikos įžymybė Lady Gaga. Vidurio Rytų specialistei kilo klausimas, kaip Vakarai nesugeba pozityviai pateikti liberaliosios demokratijos. Ar nėra taip, kad esame per daug susikoncentravę į save, manantys, kad demokratiją – geriausia santvarka ir nebandantys suprasti, jog šitaip galvoja ne visi. Juk demokratiškai gyvena gal tik šeštadalis pasaulio, didžioji dalis – uždarose visuomenėse. Iranietis atsakė, jog normalu, kad esame orientuoti į save. Liberalizmas grindžiamas individualizmu, o bet koks individo subordinavimas didesniam dariniui, jo teigimu, atveda prie autoritarizmo.

Jis kritikavo, jog dažnai Vakarams nesvarbu, kas vyksta uždarose visuomenėse, kur piliečiai labiau nei su valstybe tapatinasi su gentimi ar religija. Pavyzdžiui, JAV prezidentas Barackas Obama palaikė režimą, valdžiusį Egiptą iki Arabų pavasario, lygiai taip pat palaikė ir jį nuvertusius protestuotojus. „Reikia grįžti prie vertybių“, – kalbėjo Vilniuje viešėjęs iranietis. Kaip svarbiausią jų nurodė žodžio laisvę, taip pat pabrėžė asociacijų skatinimo svarbą, tokių kaip moterų teisių judėjimai, profsąjungos ir pan.

Politinės valios svarba

Kai Irano politiniam aktyvistui priekaištauja dėl per didelio optimizmo Rusijos atžvilgiu, oponuoja, kad su Rusijos kultūra iš esmės kažkas blogai, jis atsako esąs per senas, kad tuo patikėtų: „Tą patį girdėjau kalbant apie Vokietiją ar Japoniją“. Pasak S. Ahy, liberalios demokratijos vertybės nėra skirtos tik Vakarams, jos – universalios. Kitas prikišamas dalykas – esą šalys, neturinčios demokratijos patirties, yra linkusios likti uždaromis visuomenėmis. „Manau, kad daug ką gali padaryti iš viršaus“, – atsako svečias. Jis priminė vieną iš JAV tėvų kūrėjų Benjaminą Frankliną, kuris paklaustas, kokią santvarką siūlo, atsakė „respubliką, jei galėsime ją išlaikyti“. Johno Locke‘o idėjos, kuriomis remiasi JAV Konstitucija, buvo svetimos tuometiniams amerikiečiams. Tačiau tėvai kūrėjai jas diegė ir laikui bėgant visuomenė pasikeitė. Rusijos atvejis, kai patys valdantieji nenori pokyčių – kita istorija. Čia, kaip sakė kalbėtojas, Vakarai gali įtikinti valdančius iš apačios, per rusų visuomenę. Tiesa, pripažino, jog tai padaryti kur kas sudėtingiau.

Vienas iš iššūkių – atrasti tinkamą atstumą tarp to, kuris kritikuoja ir jo kritikuojamos visuomenės. Jei tas asmuo ar žiniasklaidos priemonė yra pernelyg toli, negali gerai suprasti vidinių dalykų, atrodo kaip viską išmanantys teisuoliai. Tačiau visiškai viduje esantiems veikėjams trūksta platesnės perspektyvos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"