TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Irano prezidentas nori derėtis

2013 09 25 6:00
Konservatyvūs Irano politikai įtariai vertina nuosaikių pažiūrų prezidento H.Rouhani veiksmus. SIPA/Scanpix nuotrauka

Tarptautinės sankcijos skaudžiai atsiliepė Irano ekonomikai. Regis, naujasis šalies prezidentas Hassanas Rouhani pasirengęs ieškoti kompromisų su Vakarais ir tartis dėl Irano branduolinės programos nutraukimo.

Vakarų žvalgybos duomenimis, Irano vadovas H.Rouhani yra pasiruošęs uždaryti radioaktyvių cheminių elementų sodrinimo darbus vykdančią branduolinę Fordo elektrinę. Mainais prezidentas sieks, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) nutrauktų ekonominių sankcijų taikymą Iranui, anuliuotų draudimą importuoti Irano naftą bei leistų nacionaliniam šalies bankui sugrįžti į tarptautinę bankų sistemą.

Spėjama, kad pasiūlymo detales H.Rouhani paviešins sakydamas kalbą jau kitą savaitę vyksiančioje Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje. Nors pagrindinis susirinkimo akcentas bus Sirijos klausimas, manoma, jog daug tarptautinės bendruomenės dėmesio sulauks būtent naujasis Irano prezidentas H.Rouhani ir jo dalyvavimas Asamblėjoje kartu su JAV vadovu Baracku Obama.

Neseniai B.Obama teigė norintis įsitikinti, ar tikrai naujojo prezidento motyvai sutampa su JAV ir ES interesais Irano atžvilgiu. Jei H.Rouhani pavyktų įtikinti jį ir sėkmingai pasirodyti derybose su JAV bei ES, gali būti, kad šis žingsnis padėtų atšildyti diplomatinius Teherano santykius su Vašingtonu ir atvesti prie pirmojo šalių vadovų susitikimo nuo Irano revoliucijos 1979 metais.

Tarp dviejų ugnių

Prieš mėnesį prezidento kadenciją pradėjęs H.Rouhani balansuoja tarp dviejų ugnių. Sutikdamas daryti nuolaidas Vakarams, jis savo rinkėjams turėtų labai aiškiai pademonstruoti, kokia nauda iš to būtų pačiam Iranui, antraip rizikuotų prarasti šalies gyventojų palaikymą. Jei nepavyktų tinkamai subalansuoti provakarietiškų reformų, politiniai ir kariniai Irano vadai be didelių ceremonijų priklijuotų prezidentui nacionalinio išdaviko etiketę. Daugelis jų jau dabar įtariai vertina nuosaikių pažiūrų, mokslus Glazgo (Škotija) universitete baigusį šalies vadovą ir laiko jį pernelyg dideliu kosmopolitu.

H.Rouhani susiduria su dar viena svaria kliūtimi pakeliui į reformas - prezidentas negali paprasčiausiai nutraukti branduolinių galvučių gamybai naudojamo urano sodrinimo darbų, nes būtent juos tvirtai palaiko Irano religinis vadovas Ayatollah Ali Khamenei. Šios asmenybės autoritetas tiek politikoje, tiek visuomenėje labai didelis.

Tačiau reformos Iranui, kad ir kokių kiltų pasipriešinimo bangų, yra gyvybiškai būtinos. Žvalgybos duomenimis, ekonominiai šalies rodikliai gerokai prastesni, nei Teheranas linkęs pripažinti. JAV ir ES įvedus sankcijas, 2013 metais Irano valiutos perkamoji galia smarkiai sušlubavo. Vien per pirmus keturis mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2012-aisiais, infliacija šalyje padidėjo 40 procentų. Irano bankai skęsta skolose, o milijonai gyventojų nebepajėgia pragyventi iš gaunamų pajamų. Valstybės pramonė taip pat išgyvena sunkius laikus – vien automobilių gamyba smuko kone perpus.

Iranui padėtų išvengti bankroto nauji pinigų srautai. Tačiau jų galėtų įplaukti tik tuo atveju, jei tarptautinė bendruomenė panaikintų šaliai ekonomines sankcijas. Ir naujasis Irano prezidentas tai puikiai supranta.

Prie ekonomiškai žlungančios valstybės vairo atsidūręs H.Rouhani turi imtis veiksmų, kad Iranas atsistotų ant kojų. Prezidentas tikisi, jog sunkiai gyvenantys iraniečiai pritars pokyčiams šalyje, tačiau labiausiai jam reikia A.A.Khamenei paramos. Reformų būtinybę dvasiniam lyderiui H.Rouhani įrodytų tik sugebėdamas pataisyti ekonominę krašto padėtį. Taigi bendra situacija Irane gali būti apibūdinta taip: čia sukasi nesibaigiantis įvairių interesų ir skirtingų politikos strategijų ratas, iš kurio žūtbūt reikia ištraukti ekonomiškai smunkančią valstybę. Kad gerai sužaistų su Vakarais ir tuo pat metu galėtų maksimaliai įgyvendinti savo šalies interesus, H.Rouhani turi pasitelkti itin sumanią taktiką.

Žingsnis po žingsnio

Prezidentas protingai dėlioja savo politinius žingsnius. Į svarbius postus valstybės vadovas paskyrė jam parankius, nuosaikiau į Vakarus žvelgiančius asmenis. Svarbiausias dialogo su JAV ir ES kontekste - naujasis Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas. Šis vyras išsilavinimą įgijo Denverio universitete, JAV, vėliau dirbo Jungtinių Tautų ambasadoriumi. Akivaizdu, kad toks politikas Vakarams jaus didesnį palankumą negu jo pirmtakai. Patikėdamas užsienio reikalų ministro postą M.J.Zarifui, prezidentas jam patikėjo ir derybų dėl branduolinės energetikos bei ginkluotės organizavimą. Iki tol šias pareigas ėjo itin konservatyvių pažiūrų Irano politikai.

Kol kas visi naujojo prezidento žingsniai byloja apie jo norą kalbėtis su Vakarais. Tik neaišku, kaip tokią politiką priims Irano gyventojai ir religinis šalies lyderis A.A.Khamenei. H.Rouhani belieka tikėtis, kad jo provakarietiškos reformos Iranui atsipirks su kaupu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"