TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Iš Baltijos jūros kels cheminį ginklą

2014 05 28 6:00
CHEMSEA komandos tiriamoji ekspedicija Baltijos jūroje. chemsea.eu nuotrauka

Ateinančiais metais turėtų būti pradėti iki šiol neregėto masto pavojingos cheminės medžiagos – iprito - iškėlimo iš Baltijos jūros ir neutralizavimo darbai. Jie vyks vienu metu dviejose vietose – prie Danijos Bornholmo salos ir Lenkijai priklausančioje Gdansko įduboje.

Apie tokius užmojus pranešė europinį projektą CHEMSEA (Cheminio ginklo paieška ir vertinimas) vykdantis Lenkijos mokslų akademijos Okeanologijos institutas.

Šią savaitę Kanadoje rengiama tarptautinė mokslinė konferencija, per kurią bus nagrinėjamas vandenyje palaidoto cheminio ir biologinio ginklo keliamas pavojus, taip pat numatyta suburti grupę mokslininkų, kad jie parengtų būsimų darbų Baltijos jūroje rekomendacijas.

Tai bus baigiamasis ne vienus metus trukusių tyrimų etapas. Antrojo pasaulinio karo metais Baltijos jūroje palaidota, preliminariais skaičiavimais, per 50 tūkst. tonų cheminių medžiagų. Nemaža dalis jų nuskandintos tam nepritaikytuose konteineriuose, kurie greitai yra. Nustatyta, kad tarp Baltijos jūroje palaidotų cheminių medžiagų vyrauja ipritas – nervus paralyžiuojančios garstyčių dujos. Vien prie Bornholmo salyno 1760 kvadratinių kilometrų plote aptikta daugiau kaip 18 tūkst. cheminio ginklo vienetų – bombų ir sviedinių. Kiek jų yra Gdansko įduboje, bus tiriama ateinančiais metais.

Baltijos jūroje žinoma dar viena vieta, kurioje palaidota pavojingų cheminių medžiagų. Tai – Gotlando salyno prieigos. Dabar šiose vietose nerekomenduojama gaudyti žuvų, o žvejoti dugniniais tinklais išvis draudžiama.

Varšuvos Karo technikos akademijos atlikti tyrimai rodo, kad Baltijos jūroje nuskandinti konteineriai su nuodingomis medžiagomis gali gulėti vandenyje ne ilgiau kaip 150 metų. Jau dabar chemikalai pradeda skverbtis į jūrą, todėl bet kokia jų iškėlimo operacija labai pavojinga. Jei keliamos trapios rūdijančios talpyklos būtų pažeistos, į Baltiją išsilietų didelis kiekis mirtinai nuodingų cheminių medžiagų.

Europinį projektą CHEMSEA įgyvendinantys Lenkijos mokslų akademijos Okeanologijos instituto mokslininkai yra nustatę, kad po Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūroje nuskandintas cheminis ginklas sukelia žuvų ligas ir mutacijas. Mat žuvys, kurios spiečiasi tų medžiagų palaidojimo vietose, serga dažniau nei plaukiojančios kituose Baltijos jūros rajonuose. Jose aptikta ir genetinių pokyčių. Todėl nuogąstaujama, kad netrukus teršalai gali patekti ir į žmonių mitybos gandinę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"