TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Iš bunkerių valdoma Italija

2012 06 09 9:31

Toje šalyje negalioja jokie principai ir veikia klanai, kurie vadovaujasi archajiškomis taisyklėmis. Roberto Saviano, žurnalistas ir italų mafijos demaskuotojas, neturi iliuzijų dėl šio krašto...

Tyli, nuošali Romos gatvelė. Vienuolikta valanda ryto. R.Saviano elektroniniu paštu išsiuntė vokiečių žurnalistui susitikimo adresą tik praėjusį vakarą. Dar pridūrė, kad tai, jo apsaugos nuomone, bus saugi vieta. Aplink - nė gyvos dvasios, išskyrus mažą mergaitę, valgančią ledus kitoje gatvės pusėje. Staiga privažiuoja du šarvuoti automobiliai tamsintais langais, iš jų išlipa trys drimbos su ausinėmis ir lydi varganai atrodantį R.Saviano į mūrinio namo antrą aukštą. Vienas tų vyrų eina pirmas, be žodžių atidaro duris, paskui rūpestingai jas uždaro. R.Saviano:

- Ką gi, sveikinu savame pasaulyje.

- Tai įspūdinga. Ar šie vyriškiai visuomet jus lydi?

- Ne visada tie patys, bet lydi - aplink mane nuolat gausu žmonių.

- Kada pastarąjį kartą vienas važiavote motoroleriu?

- Prieš šešerius metus.

- O kada lankėtės pas kirpėją?

- Na, susitvarkau pats. Kodėl klausiate, ar keistai atrodau?

- Ne. Bet savo knygoje rašote, kad mafija dažnai puola savo aukas, išeinančias iš kirpyklos.

- Taip, tai tiesa.

- O kodėl?

- Barzdaskutys Italijoje yra šis tas daugiau negu vien kirpėjas. Pas jį einama, kad žmogų pastebėtų, kad susitiktų su kitais. Kai kurie ponai skutasi kasdien - taip nori parodyti, kaip saugiai jaučiasi. Todėl žudikai sukinėjasi apie kirpėjų salonus, nes žino, kad auka anksčiau ar vėliau iš ten išeis. Visų tų žmogžudysčių paaiškinimas toks: šis idiotas gražiai pasipuošė paskutinei nuotraukai antkapyje.

- Vadinasi, skutatės pats. O kada pastarąjį kartą bare gėrėte alų?

- Seniai... Dabar tai nebeįmanoma. Kokiame nors restorane dar retkarčiais pasirodau, tačiau tik tada, kai mano apsaugininkai anksčiau apžiūri patalpą ir dar kartą akylai ją patikrina prieš pat apsilankymą. Na ir negaliu sėdėti prie lango. Be to, yra daug restoranų, į kuriuos man kategoriškai draudžiama užeiti, nes žinoma, kad jų savininkai palaiko ryšius su organizuotu nusikalstamumu.   

- Jau penkeri metai nebuvote išėjęs į aikštę, negalėjote pasėdėti balkone. Kaip ištveriate?

- Tveriu. Bet aš - ne išimtis. Mes, italai, esame pasaulio čempionai policijos apsaugos srityje. Deja, Italijoje daugelis mano, kad tie karabinieriai prie durų yra tam tikra privilegija už ypatingą drąsą ar tiesiog apdovanojimas. Tai nesąmonė. Normalaus gyvenimo, pasivaikščiojimų, barų, pasivažinėjimo motoroleriu dabar, kai atėjo vasara, man nepaprastai trūksta. Prasčiau sekasi dirbti negu tada, kai neturėjau apsaugos. Šiandien mano informatoriai - karabinieriai. Viena vertus, iš jų daugiau sužinai, bet man, žurnalistui, trūksta kontakto su įprastiniu gyvenimu.

- Brangiai mokate už vieną knygą.

- Iš pradžių kamoros bosams visai nekliuvo tai, jog parašiau "Gomorrą". Jiems ėmė nebepatikti tik tada, kai paaiškėjo, kad knyga tokia paklausi. Iki tol kamora galėjo žudyti beveik nebaudžiama. Šiaip ar taip, nebuvo girdėti visuomenės pasipiktinimo net ir tada, kai organizacija žudė nekaltus žmones. Padėtis pasikeitė pasirodžius mano knygai. Ūmai visas pasaulis nustebęs sužiuro į Neapolio priemiesčius.  

- Ar žmonių sąmonėje tebegyvas apgaulingas mafijos įvaizdis?  

- Akivaizdu. Mūsų mintyse vis dar klaidžioja dono Korleone, krikštatėvio, įvaizdis - cigaras, smokingas, vienu žodžiu, pasaulietiškas žmogus. O tikrieji mafijos šefai yra priešingybė salonų liūtams. Jie pasirengę aukotis. Nevažinėja "Ferrari" ir vengia būrio moterų; slepiasi bunkeriuose, kai kurie - ištisus dešimtmečius.  Pascquale Condello, pramintas Il Supremo, buvo ištrauktas iš rūsio, tokio tamsaus ir drėgno, kad beveik neteko regėjimo. Tas žmogus vadovavo narkotikų prekybai Kanadoje - ir negalėjo išsigydyti akių, nes gyveno rūsyje.

- Ar mafiozai, neiškilę labai aukštai organizacijos struktūroje, irgi taip varganai gyvena?

- Ne. Iš pradžių turi moterų, narkotikų, visko, ko trokšta. Bet jeigu nori kilti aukštyn, privalo būti švarūs. Tam jie naudoja paprastą testą. Pažadina paryčiais, pasodina prie lėkštės makaronų ir sako: "Valgyk!" Kas uosto kokainą, alkio nejaučia.

- Ar mafijos bosai bunkeryje apskritai turi šeiminį gyvenimą?

- Dauguma yra vedę. Bet kuo aukščiau kyli struktūroje, tuo labiau esi izoliuojamas. Pascquale žmonai padėdavo ištverti tik psichotropiniai vaistai. Sutuoktinės gyvena arba visai vienišos, arba kartu su vyrais bunkeriuose. Jokiame pasaulio krašte nėra tiek bunkerių, kiek Italijoje.  

- Ir pasitaiko, kad juose slepiasi visa šeima?

- Kai sučiupo Sandro Sciavoni, du jo vaikai irgi buvo bunkeryje. Kad suimtų šį mafiozą, policija subūrė specialią grupę. Pareigūnai, apsimetę kelių darbininkais, ištisas savaites plūkėsi statybos aikštelėje šalia jo namų ir laukė. Kai vieną dieną S.Sciavone pasirodė, tuoj pat sugužėjo į vidų. Tačiau nieko nerado. Apvertė namus aukštyn kojomis - ir nieko. Staiga vienas policininkų pastebėjo, kad tame pastate įtartinai daug ventiliacijos angų. Kai paleido į jas ašarines dujas, išgirdo S.Sciavone balsą: "Nustokite, čia yra vaikų!" - "Gerai, bet kaip mes jus pasieksime?" - "Pakelkite klozeto dangtį." Pasirodo, po tualetu buvo kopėčios, o apačioje sėdėjo S.Sciavone su šeima.

- Kodėl žmonės savo noru daro tokius dalykus?

- Nes nori valdyti gyvenimą ir mirtį, nors už tai sumoka absurdiškai didelę kainą. Jie tarsi paskutiniai kapitalistai kalvinistai.

- Galima pamanyti, kad tie bosai - kažin kokios antrojo plano figūros. Kaip įmanoma daryti įtaką pasauliui sėdint po grindimis?

- Tai visiškai klaidingas įspūdis. Neapolyje kamora vadinama "Il Sistema". Tai išraiškingas pavadinimas, atspindintis jos visvaldystę.  Ten valdo ir žaidimo taisykles nustato "Il Sistema". Beveik nėra jokios funkcionuojančios valstybinės infrastruktūros. Visuomenės, kurios turi silpną valstybės aparatą, tampa puikia aplinka nusikalstamoms organizacijoms klestėti.

- Naujausioje knygoje "Vieni via con me" ("Eik paskui mane") rašote apie organizuoto nusikalstamumo "genetinę mutaciją" - mėginimą perorganizuoti visą mafiją į firmą.

- Taip. Juk mafija jau senokai yra galinga žaidėja vakarietiškoje ekonominėje sistemoje. Tačiau ji visada veikė nusikalstamumo pagrindu. Apie doną Korleone sklido dar ir tokia legenda: esą senelis turėjo įtartinų interesų, kad anūkas galėtų siekti legalios sėkmės. Johno F.Kennedy senelis vertėsi kontrabanda, kad vaikaitis vieną dieną galėtų tapti Jungtinių Valstijų prezidentu.

Dabartiniams mafijos šefams ta legenda jau netinka. Jiems išvis neegzistuoja legalus kapitalizmas. Bosų nuomone, jeigu viską norėsi daryti teisėtai, tikriausiai pralaimėsi. Privalai vienu metu dirbti ir legaliai, ir "juodai" - kitaip neišsilaikysi. Mafijai priklausančios legalios firmos taip gerai verčiasi tik todėl, kad naudojasi nesuskaičiuojamomis nelegaliomis lėšomis. Purvinais pinigais jos gali modernizuoti įmones, daryti tyrimus, mažinti kainas.

- Pakaitomis vartojame sąvokas "organizuotas nusikalstamumas" ir "mafija"... Kodėl siciliečiai turi to Holivudo žavesio, o Neapolio kamora ir Kalabrijos vadinamoji 'Ndrangheta - ne?

- Mafija išžudė labai daug žymių šalies žmonių, ir tai nukreipė viso pasaulio akis į Siciliją. Kamora ir 'Ndrangheta nugalabijo ne mažiau, tačiau jų aukos - ne tokie garsūs asmenys, jos neorganizavo pasikėsinimų kaip reginių. Susiklostė taip, kad mafija atsidūrė prožektorių šviesoje, tuo metu likusios organizacijos galėjo ramiai veikti jos šešėlyje.   

- Dabar Europoje priskaičiuojama šimtai nusikalstamų organizacijų. Kodėl itališkosios tokios galingos?

- Nes dauguma jų narių neturi ko prarasti. Taip pat dėl to, kad tos organizacijos laikosi griežtų principų. Skambės paradoksaliai, tačiau šalyje, kurioje beveik negalioja jokie principai, veikiantys klanai vadovaujasi archajiškomis, bet aiškiomis taisyklėmis. Jos pasitvirtina 100 procentų. Ekspertas man pasakojo, kad Amerikos mafija, kai kyla drausmės problemų, hierarchijai ir paklusnumui sugrąžinti visada pasikviečia žmonių iš Sicilijos.  

- Jeigu Italijos mafijos bosai ištisus metus savo noru praleidžia tamsiuose bunkeriuose, ar bausmės, kuriomis disponuoja teisės pasaulis, pavyzdžiui, kalėjimai, tokiam mafiozui atrodo grėsmė?

- Mafija moka savo žmonėms ir už kalėjimą. Jeigu esi nuteistas aštuoneriems metams, tavo šeima kas mėnesį gauna 2000 eurų kompensaciją. Už dešimties metų nuosprendį - jau po 5000 eurų. Už dvidešimt metų kalėjimo šeimai kas mėnesį mokama 10 tūkst. eurų. Prisimenu vieną istoriją. Tąkart sėdėjau teismo salėje, kai vieną vyrą nuteisė aštuonerius metus kalėti. Išgirdęs nuosprendį jis susiėmė už galvos. Draugai stengėsi nuteistąjį guosti: "Nesijaudink, po trejų metų išeisi." O jis atsakė: "Ne tai svarbu. Tik aštuonerius metus! Kaip pasakysiu tai žmonai? Iš ko gyvens mano šeima?!"

- Ar jums dažnai tenka keisti gyvenamąją vietą?

- Kartais galiu pasilikti vienoje vietoje du mėnesius, bet dažniau tenka kraustytis vos ne kasdien. Paprastai apsistoju mažuose, tamsiuose butuose. Daug priklauso nuo to, kada ir kaip pasirodau televizijoje, ką kritikuoju - kokį nors teisinį potvarkį ar konkretų politiką.

- Bet visą laiką gyvenate Romoje?

- Ne, keičiu ir miestus. Tik niekada nevažiuoju į pietus nuo Romos. Tai būtų per daug pavojinga.

- O jūs pats pasikeitėte šitaip gyvendamas, nuolat saugomas policijos?

- Tapau labiau nepasitikintis ir užsidaręs. Ir visą laiką jaučiuosi kaltas.

- Iš tikrųjų?

- Taip, nes dėl mano knygos kenčia kiti. Pirmiausia - brolis ir motina. Nepriekaištauja man, bet visas jų gyvenimas dramatiškai pasikeitė. Abu gyvena naujomis pavardėmis įslaptintose vietose. Jaučiuosi kaltas dar ir dėl kitos priežasties. Galėčiau išvažiuoti į Naująją Zelandiją, ganyti avis ir laikyti liežuvį už dantų, neberašyti - tada turėčiau laisvą gyvenimą. Bet nenoriu šito. Trokštu toliau veikti. Rašyti. Kovoti. Tik labai didelė to kaina.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"