TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Iš didelės sensacijos liko šnipštas

2011 09 16 0:00
Iš žurnalo "Time" skaitytojų Metų žmogumi išrinkto J.Assange'o klaidų galės pasimokyti ateities programišiai.
AFP/Scanpix nuotrauka

Kas nutiko "WikiLeaks"? Kur sensacinga informacija, melagių demaskavimas, politikų triuškinimas? Deja, vidiniai ginčai, nesusipratimai, klaidos ar sutapimai gali nuskandinti vieną originaliausių pastarojo meto internetinių projektų "WikiLeaks".

Prieš kurį laiką visas programišių lobis - 251 tūkst. nepaskelbtų JAV diplomatinių pranešimų - išslydo į eterį. Visa tai - nesutaikomų tinklalapio "WikiLeaks" įkūrėjų "nuopelnas". Paviešintuose diplomatų pranešimuose - gėdingi vyriausybių poelgiai, išsisukinėjimai ir mėginimai nuslėpti tiesą. Pavyzdžiui, viename pranešime tvirtinama, kad 2006 metais Irake amerikiečių kariai įvykdė mirties bausmę vienai šeimai, kurioje buvo penki maži vaikai. Bagdadas jau pradėjo tyrimą. Kitoje atvirai abejojama Kinijos branduolinių planų saugumu. Trečioje Bulgarijos ministras prisipažįsta suklaidinęs aplinkosaugininkus dėl genetiškai modifikuotų grūdų įstatymo. Anksčiau "WikiLeaks" paviešintose kablogramose irgi atsiskleidė nepagražinta tiesa. Tačiau naujoje dokumentų serijoje įrašytos ir su amerikiečių pareigūnais kalbėjusių žmonių pavardės. Tokiose valstybėse kaip Kinija jiems gali blogai baigtis. Net patys aršiausi atviros vyriausybės gynėjai, matyt, nepritartų tam, kad būtų paviešinti privatūs užsienio lyderių telefonai. Taip nutiko Nyderlandų karalienei (prie telefono numerio dar parašyta, kad karalienė gerai kalba angliškai). Ilgus mėnesius "WikiLeaks" kruopščiai dirbo su pasirinktų laikraščių redaktoriais, kad į viešumą nepatektų jokia aktuali informacija. Tačiau santykiai su žiniasklaidos priemonėmis dabar smarkiai pablogėjo.

Visa ši nesėkmė - "WikiLeaks" įkūrėjo Juliano Assange'o neatsargaus elgesio pasekmės. Australų kilmės programišius leido, kad daugybė pagrindinio dokumento su visomis diplomatų telegramomis kopijos pasklistų internete su vienu vieninteliu slaptažodžiu. Tą slaptažodį jis atskleidė "The Guardian" žurnalistui Davidui Leighui. Šis jį paviešino knygoje "WikiLeaks. Juliano Assange'o karas prieš slaptumą", nes manė, kad slaptažodis nebegalioja. Žmonės, tarp kurių greičiausiai buvo ir atstumtieji J.Assange'o šalininkai, netruko suuosti sensaciją. Dabar jau ir "WikiLeaks" atvirai perspausdina visus slaptų diplomatinių pranešimų tekstus.

J.Assange'as buvo neatsargus, tačiau D.Leigho liapsusas atrodo dar didesnis. Skaitmeninę informaciją lengva kopijuoti, tad išsaugoti slaptažodžius yra svarbiau, nei slėpti dokumentus. Buvęs australo sąjungininkas, taip pat "The Guardian" žurnalistas Jamesas Ballas tvirtina, kad J.Assange'as anksčiau ar vėliau būtų pats paviešinęs visus diplomatinius pranešimus po to, kai pačius pikantiškiausius būtų nutekinęs žiniasklaidai.

Kad ir kaip ten būtų, žalos padaryta. Diplomatai atsargiau rinks frazes rengdami pranešimus, nors jų darbas ir nenueis veltui. Užsienio diplomatai džiaugiasi, kad iš pranešimų matyti, jog jiems nebuvo meluojama. Kitaip tariant, tai, ką amerikiečių pareigūnai sakė savo sąjungininkams, dažniausiai sutapdavo su tuo, ką jie pasakojo ir savo viršininkams. Buvęs britų diplomatas Carne'as Rossas tvirtina, kad tai gali paskatinti pareigūnus būti dar sąžiningesnius. Kita vertus, vienas Europos diplomatų tokią teoriją laiko nesąmone.

Diplomatus gali paguosti nebent tai, kad daugiau tokių nutekėjimų nebebus. Amerika jau sugriežtino taisykles, kurios iki tol leido maždaug 2,5 mln. žmonių, tarp jų ir Bradley Manningui, prieiti prie informacijos, pažymėtos slaptumo ženklu. Kitos valstybės ir taip buvo kur kas atsargesnės nei JAV, o dabar jos ypač saugosi.

Kad "WikiLeaks" garbė blėsta - akivaizdu iš vidinių rietenų. Vienas bendraminčių Danielis Domscheitas-Bergas įkūrė "OpenLeaks". Jam išėjus "WikiLeaks" kurį laiką nesusitvarkė su savo misija, vėliau įklimpo į finansinius sunkumus, o J.Assange'as paskendo teismų bylose (britų teismo sprendimas dėl jo ekstradicijos į Švediją bus paskelbtas kitą mėnesį).

Nors J.Assange'o laimėjimai ir bus prisimenami, kur kas svarbiau, kas apskritai dedasi interneto žinių rinkoje. Portalas "WikiLeaks" pirmasis pamėgino nuo informacijos nutekinimo neteisėtumo apsisaugoti legaliomis priemonėmis - serverius įkurti šalyse, kur griežti privatumo įstatymai. Pakartoti tai, ką padarė "WikiLeaks", bus sunku. Beveik metus veikiantis "OpenLeaks" net nepriartėjo prie to, ką darė J.Assange'o portalas, o D.Domscheitas-Bergas tik įgijo daug priešų. Vokietijos programišių organizacija "Chaos Computer Club" išmetė buvusį "WikiLeaks" spaudos atstovą iš savo narių gretų. Oficialiai dėl to, kad šis neteisėtai naudojosi jų vardu. Tačiau iš tiesų konfliktas kilo dėl duomenų, kuriuos išeidamas iš "WikiLeaks" su savimi pasiėmė D.Domscheitas-Bergas.

Portalo "Cryptome", ginančio informacijos laisvę, įkūrėjas Johnas Youngas pastebėjo, jog pagrindinė "WikiLeaks" klaida, kad buvo žadėtas absoliutus saugumas. Pats "Cryptome" pasitinka užrašu: "Portalas nepretenduoja į patikimumą, autentiškumą ar saugumą. Pasiruoškite apgavystei."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"