TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Iš Egipto į Rusiją grįžo tik palaikai...

2015 11 03 6:00
Sinajaus pusiasalyje išsibarsčiusios lėktuvo nuolaužos. AFP/Scanpix nuotraukos

Rusijos oro bendrovė „Kogalymavia“ pareiškė, kad jos lėktuvo katastrofos Sinajaus pusiasalyje priežastis negalėjo būti techninės sistemos gedimas arba žmogaus klaida. Tad ar galėjo islamistai numušti keleivinį lainerį?

Vos po kelių valandų, kai Egipto valdžia oficialiai atmetė teroro aktą, kaip tikėtiną Rusijos keleivinio lainerio A321 žūties Sinajaus pusiasalyje priežastį, sensacingą pareiškimą paskelbė grupuotė, „Islamo valstybės“ (IS) padalinys Egipte. Islamistai pareiškė numušę rusų keleivinį lėktuvą, kuriuo skrido 224 žmonės, daugiausia Rusijos piliečiai. Tai buvo kerštas Rusijai už jos dalyvavimą kare Sirijoje.

Rusija jau antrą mėnesį rengia oro smūgius Sirijoje, remdama Basharo al-Assado pajėgas. Tačiau įvairūs šaltiniai liudija, kad ji IS mažai atakuoja, o daugiausia – nuosaikias opozicines pajėgas, kurias palaiko amerikiečiai.

Yra daug abejonių, ar IS galėjo numušti taip aukštai skrendantį lainerį, kaip tai padarė Ukrainos separatistai su Rusijos jiems atsiųsta sistema „Buk“ Rytų Ukrainoje. Jei Rusijos lėktuvą tikrai numušė kalifato kūrėjai, tai būtų, pasak ekspertų, didelis jų laimėjimas. Tačiau prieš tokią versiją byloja daug veiksnių.

Žmonės deda gėles Rūmų aikštėje Sankt Peterburge lėktuvo katastrofos aukoms atminti.

Už ir prieš

Egiptas pranešė, kad ryšys su rusų „Airbus“ buvo prarastas staiga. Jei būtų sugedę varikliai, ekipažas būtų turėjęs laiko tęsti kontaktus su dispečeriais žemėje. Negana to, per vieną sekundę lėktuvo greitis sumažėjo nuo 740 iki 172 km/h – sugedus varikliams tai nebūtų nutikę taip staiga. Liudytojų teigimu, lėktuvas nukrito žemyn it akmuo, katastrofos vieta yra netoli El Arišo miesto – IS citadelės Sinajuje.

Rusijos atstovai skelbia, kad aviakompanija „Metrojet“ turėjo problemų dėl skrydžių saugumo, bet „Rostransnadzor“ nurodymu iki 2014 metų kovo pašalino trūkumus, tad 18 metų senumo lėktuvas buvo gerai prižiūrėtas. Oro bendrovė „Kogalymavia“ nurodė, kad lėktuvo pilotai buvo visiškai praradę orlaivio valdymą ir nemėgino užmegzti radijo ryšio prieš jam sudūžtant, bet lėktuvo „techninė būklė buvo puiki“. Antžeminės tarnybos negavo jokio nelaimės signalo iš lėktuvo, kuris pakilo iš Egipto Raudonosios jūros kurorto Šarm aš Šeicho ir skrido į Sankt Peterburgą.

Visa tai liudija prieš techninio gedimo versiją. O kas liudija prieš islamistų teiginius?

IS stengiasi patraukti į save kuo daugiau dėmesio, taip pat ir tiesos neatitinkančiais pareiškimais. Tikėtino sunaikinimo akimirką lėktuvas skrido maždaug 10 km aukštyje, tad buvo nepasiekiamas net moderniausioms žemė – oras tipo raketoms. Laineris sulūžo į dvi dalis, o jei būtų sprogęs ore, nebūtų likę apskritai jokių didelių dalių. Be to, žvalgybos tarnybos būtų pastebėjusios raketą, jei ji būtų paleista į lainerį.

Islamistai turi įvairių ginklų

Nuo 2011 metų, kai Egipte kilo vadinamoji arabų revoliucija, toje šalyje vyrauja netvarka ir chaosas, ypač Sinajaus pusiasalio šiaurėje. Padėtis dar pablogėjo, kai 2013 metais Egipto kariškiai nuvertė demokratiškai išrinktą valdžią, kurioje dominavo islamiška Musulmonų brolija. Nuo tada dalis įvairių grupuočių prisiekė ištikimybę IS ir pradėjo gauti finansinę bei logistinę šios teroristų organizacijos paramą. Tiesa, ir anksčiau tos grupuotės buvo neblogai ginkluotos, nes nuvertus Libijos diktatorių Moammarą Gadhafi į sukilėlių rankas pateko daug šiuolaikinių ginklų. M. Gadhafi arsenale buvo daugiau nei 20 tūkst. šiuolaikiškų kilnojamųjų zenitinių raketų kompleksų ir tik labai maža dalis po diktatoriaus mirties buvo rasta ir sunaikinta, o visi kiti atsidūrė įvairiuose karštuosiuose pasaulio taškuose. Daug šių mobiliųjų kompleksų pakliuvo į Sinajaus pusiasalį, kur jau kelerius metus vyksta tikras karas. Neatsitiktinai šiaurinėje pusiasalio dalyje jau metus įvesta nepaprastoji padėtis. Vasarą islamistai nuo šiaurinio pusiasalio kranto paleido raketą ir rimtai pakenkė Egipto karo laivui. IS jau ne kartą numušė Egipto armijos sraigtasparnius Sinajuje.

Kol kas abiejų šalių pareigūnai aiškina, kad per anksti daryti kokias nors išvadas, dėl ko sudužo lėktuvas. O klausimų yra daug. Pirmiausia, visiems rūpi, ar pavojinga skraidyti virš Sinajaus pusiasalio? JAV federalinė aviacijos administracija dar pavasarį rekomendavo Amerikos kompanijoms skristi ne žemiau kaip 8 km aukštyje dėl „ekstremistų atakų pavojaus“. Tokį pat perspėjimą išplatino ir Europos oro saugumo agentūra.

Ekspertai abejoja, ar džihadistai galėjo numušti lainerį. Jų pareiškimas labai jau miglotas, jame nepaaiškinta, kaip jie tai padarė. Žemė – oras raketa galėjo kliudyti lėktuvą nebent jam kylant arba leidžiantis, tačiau žūties akimirką laineris skrido labai aukštai.

O štai diversija pačiame lėktuve – labai tikėtinas variantas. Ypač turint galvoje, kad bagažo patikra Egipto oro uostuose, švelniai tariant, galėtų būti geresnė.

Sprogimas galėjo nugriaudėti bagažo skyriuje, kaip tai nutiko 1988 metais virš Škotijos Lokerbio miesto. Tik po trejų metų tyrėjai nustatė, kad bomba buvo viename lagamine, kurio savininkas atsisakė skrydžio. Teroristas iš Libijos buvo atskleistas ir nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

Pulkovo oro uoste artimųjų laukė baisi žinia.

Smūgis turizmui

Lainerio katastrofa gali visai paskandinti turizmą Egipte, o Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dar labiau įklampinti į Sirijos balą. Jeigu V. Putinas nukreips daugiau pastangų prieš IS, parama B. al-Assadui sumažės.

Po katastrofos kai kurios oro linijos („Lufthansa“, „Emirates“, „Air France“) nutraukė skrydžius į regioną, o kitos pakeitė maršrutą, kad aplenktų Sinajaus pusiasalio šiaurę. Turizmo nuosmukis būtų didelis smūgis Egipto ekonomikai – kas devinto egiptiečio darbas susijęs su šia sritimi.

Lėktuvas sudužo šeštadienį, pakilęs iš Šarm aš Šeicho kurorto pakilęs skristi į Sankt Peterburgą. Jame buvo 217 keleivių, tarp jų 25 vaikai, ir 7 įgulos nariai. 4 keleiviai buvo Ukrainos, vienas – Baltarusijos, o visi kiti – Rusijos piliečiai.

Vakar į Sankt Peterburgą dviem reisais atskraidinti žuvusiųjų palaikai, pradėta jų atpažinimo procedūra. Dėl šios didžiausios per daugelį pastarųjų metų aviakatastrofos Rusija paskelbė gedulą, aukų artimiesiems pažadėtos kompensacijos.

Sudužimo vietoje, per 20 kv. km plote, tebetęsiami darbai, rasti nauji fiuzeliažo fragmentai. Rusija pasiuntė į Egiptą apie 100 gelbėtojų, ten dirba ir kitų šalių tyrėjai. Atsakyti į daugelį klausimų galbūt padės pradėti šifruoti juodųjų dėžių duomenys.

Parengė Viljama Sudikienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"