TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Iš krizės uždirbo 25 milijardus

2010 10 26 0:00
JAV mokesčių mokėtojai labai pyko, kad jų pinigais už ausų traukiami rizikingai dirbę bankai, tačiau vyriausybės priemonės pasiteisino ir net atsipirko.
AFP/Scanpix nuotrauka

Spalio pradžioje Jungtinėse Valstijose baigėsi programa TARP ("Troubled Asset Relief Program") - bene pikčiausiai pultas, tačiau labiausiai efektyvus vyriausybės planas. Iš mokesčių mokėtojų kišenės metusi gelbėjimo ratą bankrutuojantiems bankams ir kitoms kompanijoms JAV vyriausybė uždirbo 25 mlrd. dolerių.

Todėl dabar jau kalbama apie teigiamą TARP poveikį JAV ekonomikai ir mažą galutinę kainą, nes įvykdyta tik dalis TARP programos, skirtos gelbėti JAV bankų sistemai. 2008 metų spalį vyriausybė skyrė bankams ir draudimo kompanijoms, dėl kreditavimo krizės atsidūrusioms sunkioje finansinėje padėtyje, 309 mlrd. dolerių. Dabar jau aišku, kad iš pelno, gauto realizuojant šią programą, bus galima paremti vertybinių popierių ir biržų komisijos veiklą maždaug du dešimtmečius.

Šių įdėjimų pelningumas per dvejus metus sudarė 8,2 procento. Tai gana geras rezultatas lyginant su kitomis investicijų rūšimis. Kur kas mažiau pajamų būtų gauta iš investicijų į ilgalaikes amerikietiškas obligacijas, pajinius investicinius fondus arba bankų depozitus. Pelningesnės investicijos yra tik į JAV fondų rinką (indekso S&P 500 augimas - 24 proc.) ir auksą (66 proc.).

Vyriausybei pavyko gauti pajamų iš įdėjimų į bankus nepaprastai minkštos finansų politikos, leidusios finansų organizacijoms skolintis lėšas beveik be palūkanų, dėka. Be to, finansų sistemą palaikė ir masinis hipotekos obligacijų supirkimas bei kitos priemonės. Bankų sistemos stabilizavimas ir nustojusios smukti akcijų kainos leido bankams gauti pelno ir atsiskaityti su valstybe.

Tiesa, dera pabrėžti, jog pelnas skaičiuojamas neatsižvelgiant į daugybės milijardų paramą korporacijai "General Motors" ir draudimo kompanijai AIG bei hipotekos agentūroms "Fannie Mae" bei "Freddie Mac". Iš viso šioms organizacijoms gelbėti buvo skirta apie 400 mlrd. dolerių.

Neseniai, pateikdamas dvejų metų retrospektyvinę ataskaitą, JAV iždo departamentas apskaičiavo, kad visa galutinė suma, atsieisianti mokesčių mokėtojams vykdant didžiulius debatus sukėlusią finansinių institucijų gelbėjimo programą, sudarys apie 50 mlrd. dolerių.

Ši dvejiems metams numatyta programa, kuri baigėsi spalio pradžioje, - iš pradžių naudojo vyriausybės pinigus kapitalo injekcijoms į mažas ir dideles finansų institucijas, kad būtų stabilizuota finansų sistema. Galiausiai ji išsiplėtė ir į kitas programas. Iždo departamentas tikisi, kad visų iš mokesčių mokėtojų kišenės padarytų injekcijų kaina nesudarys nė 1 proc. JAV bendrojo vidaus produkto. Kaip ir numatė Iždo departamentas, mokesčių mokėtojai gavo pelno iš vyriausybės bankams skirtų investicijų, jo tikimasi ir iš AIG. Ši kompanija paskelbė restruktūrizavimo planą ir sudarė mokėjimų vyriausybei tvarkaraštį.

TARP programa jau buvo įvertinta kaip veiksminga, atpalaidavusi kredito ir kapitalo rinkas bei atgaivinusi pasitikėjimą finansų sistema. Dar šiais metais JAV vyriausybė planuoja atgauti papildomai skirtas mokesčių mokėtojų lėšas ir iš automobilių giganto "General Motors".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"