TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Iš kur Europai gauti dujų

2014 04 14 6:00
lngworldnews.com nuotrauka

Krymo krizė staiga privertė Europą suvokti, kokia priklausoma ji yra nuo gamtinių dujų iš Rusijos. Šiuo metu Europos Sąjungos (ES) šalys iš pastarosios importuoja daugiau nei 60 proc. visų Bendrijoje suvartojamų dujų.

Paryžiuje įsikūrusi Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad augant dujų suvartojimui šis skaičius 2035 metais gali pakilti net iki 80 procentų. Krymo krizei atskleidus, kokia pavojinga yra tokia priklausomybė, daugelio Europos šalių vadovai į energetikos politiką ėmė žvelgti kiek kitaip ir ieškoti naujų alternatyvų rusiškoms dujoms.

Dabartiniai debatai koncentruojasi ties dviem galimais scenarijais. Pirmasis – skalūnų dujų gavyba tam tinkamose šalyse. Antrasis – kito potencialaus dujų tiekėjo paieškos. Tiesa, šiuose debatuose nesistengiama pasirinkti tik vieno konkretaus varianto, veikiau ieškoma būdų kaip juos abu būtų galima suderinti.

Skalūnų dujos

Tai viena pagrindinių alternatyvų rusiškoms dujoms. Skalūnų dujų gavybos procesas susideda iš kelių etapų. Visų pirma, gręžinyje aptikus tinkamą uolienų tipą, į gelmes yra nuleidžiami nedideli sprogstamieji užtaisai. Jie sutrupina skalūnus (plonais sluoksneliais, plokštelėmis skylančias uolienas), juose atsiranda daug smulkių įtrūkimų, kuriuose ima kauptis gamtinės dujos. Tuomet į uolienas labai dideliu spaudimu yra pumpuojamas specialus skystas mišinys, sudarytas iš smėlio, vandens ir specialių cheminių priedų. Nustojus pumpuoti, slėgio skirtumo veikiamas, į paviršių ima veržtis hidrauliniam skaldymu naudotas skystis (kartu su jame ištirpusiomis druskomis, įvairiais metalais), kuris yra valomas ir pakartotinai panaudojamas, taip pat ir skalūnų dujos, kurios yra atskiriamos ir nukreipiamos į talpyklas.

Šios alternatyvos šalininkai baksnoja į JAV, kur įvyko vadinamoji skalūnų dujų revoliucija. Ekspertai spėja, kad JAV greitai taps visiškai nepriklausoma nuo gamtinių dujų importo. Europoje rasti didžiuliai uolienų plotai, kur būtų galima išgauti šias dujas, bet skaičiai iki galo dar nėra aiškūs. Vienas atliktas tyrimas nurodo, kad Europoje galima būtų išgauti net apie 13 trilijonų kubinių metrų skalūnų dujų. Daugiau nei pusė jų tikriausiai glūdi po Lenkijos ir Prancūzijos žeme.

Iki šiol dauguma Europos šalių skeptiškai žvelgė į šia alternatyvą dėl gamtai nedraugiško jų išgavimo metodo. Daug kas nerimauja, kad cheminės medžiagos, naudojamos dujoms išgauti, gali užteršti požeminius vandenis.

Kiti šaltiniai

Kelios iš kitų alternatyvų Rusijos gamtinėms dujoms galėtų būti Turkmėnistano, Irano arba Azerbaidžano produkcija.

Vienos studijos duomenimis, pietryčių Turkmėnistane yra susikaupę nuo 4 iki 14 trilijonų kubinių metrų gamtinių dujų. Šie paskaičiavimai tris kartus lenkia metinį ES šio kuro suvartojimą. Šiuo metu daugiausiai Turkmenistano dujų keliauja į Rusiją – apie 50 mlrd. kubinių metrų per metus. Didžioji dalis šių dujų vėliau yra perparduodamos Ukrainai. Dujos iš Turkmėnistano taip pat teka ir į Kiniją – apie 20 mlrd. kubinių metrų, nors manoma, kad ateityje šis skaičius išaugs iki 90. Ir į Iraną – 10 mlrd. kubinių metrų per metus. Norėdamas patenkinti augančią paklausą Turkmėnistanas turės paspartinti dujų gavybą, o tai gali būti gana sudėtinga, nes šalies neįsileidžia tarptautinių naftos ir dujų kompanijų.

Irane taip pat sukauptos didžiulės gamtinių dujų atsargos. Jeigu santykiai tarp šios šalies ir ES stabilizuosis, ji gali būti dar viena potenciali dujų tiesėja į senąjį žemyną. Irane yra daugiausiai pasaulyje gamtinių dujų po Rusijos. JAV Energetikos informacijos agentūros 2013 metų paskaičiavimais, šios šalies gamtinių dujų rezervas siekia 33,6 trilijonus kubinių metrų.

Europa taip pat galėtų bandyti vystyti dujų eksportą su Azerbaidžanu. Tranzitine šalimi šiuo atveju galėtų būti Turkija, su kuria Azerbaidžanas palaiko neblogus santykius. Azerbaidžano valdžia jau yra pasirašiusi susitarimą su Turkijos vyriausybe, pagal kurį planuojama tiesti dujotiekį į šią šalį.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"