TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Iš Lietuvos kilusiam istorikui rūpi saugumas

Į Čikagą renkasi aukšti svečiai iš viso pasaulio - čia gegužės 20-21 dienomis vyks 25-asis NATO viršūnių susitikimas. Jame daugiau kaip 60 pasaulio valstybių ir vyriausybių vadovų, tarptautinių organizacijų atstovų aptars svarbius saugumo ir stabilumo euroatlantiniame regione klausimus.

Susitikti Jungtinėse Valstijose Aljanso partneriams pasiūlė prezidentas Barackas Obama, taip nuorėdamas pademonstruoti NATO svarbą jo vadovaujamai šaliai. Na, o tai, kad pasirinkta Čikaga, - miestas, kuriame prezidentas gyveno iki išvykimo į Baltuosius rūmus, suteikia renginiui ypatingą asmeniškumo atspalvį.

Beveik tuo pat metu Čikagoje turėjo vykti ir Didžiojo aštuoneto (G8) susitikimas, tačiau likus dviem mėnesiams iki jo pradžios buvo nutarta šį susitikimą surengti atokesnėje vietoje JAV prezidento poilsio rezidencijoje Merilando valstijoje esančiame Kemp Deivide, kuris yra maždaug už 100 kilometrų į šiaurę nuo Vašingtono.

Tai irgi buvo B.Obamos sprendimas, kurį jis paskelbė kovo 5 dieną. Įdomu, kad kone tuo pat metu Didžiojo aštuoneto ir NATO viršūnių susitikimas rengiamas tik antrą kartą istorijoje (pirmasis, tuomet dar buvo Didysis septynetas, nes nebuvo pakviesta Rusija, vyko Londone 1977 metais). Kemp Deivide gegužės 18-19 dienomis bendraus septyni pasaulio lyderiai - prezidentas Vladimiras Putinas atsisakė atvykti, vietoj savęs jis pasiūlė premjerą Dmitrijų Medvedevą.

Svarbiam tarptautiniam renginiui jau seniai ruošiasi ne tik milžiniškas "McCormick Place" kompleksas, kuriame ir vyks viršūnių susitikimas, bet ir visa Čikaga - trečias pagal dydį JAV miestas, turintis 2,6 mln. gyventojų ir ryškių etninių diasporų.

Aktyvi ir Amerikos žiniasklaida, kasdien pasakojanti apie artėjančią NATO konferenciją, jos iššūkius, miesto infrastruktūros pritaikymą, saugumo užtikrinimą. Vienas televizijos ir radijo labiausiai pamėgtų komentatorių - lietuvių kilmės amerikietis Thomas Mockaitis, DePaulo universiteto istorijos profesorius, dešimties knygų autorius (tarp jų - "The New Terrorism: Myths and Reality", "The Iraq War: Learning from the Past, Adapting to the Present, Preparing for the Future", abi išleistos 2007 metais bei 2010 metais pasirodžiusi knyga "Osama bin Laden. A Biography").

T.Mockaitį, kuris DePaulo universitete dėsto Didžiosios Britanijos, naujausių laikų Europos bei karinę istoriją, taip pat veda seminarus ir keliauja su pranešimais po visą pasaulį, labiausiai domina terorizmas, ginkluoti sukilimai prieš konstitucinę valdžią ir jų nuslopinimas, taikos operacijos. 2004 metais jis yra dirbęs Olandijos Karališkojoje karo akademijoje.

NATO viršūnių susitikimo išvakarėse profesorius mielai atsakė ir į "Lietuvos žinių" klausimus apie rytoj prasidedantį NATO viršūnių susitikimą, kuriame dalyvaus ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

- Pirmiausia papasakokite apie save ir savo šeimą.

- Augau Bufalo mieste Niujorko valstijoje. Bakalauro studijas baigiau Allegheny koledže Medvilyje (Pensilvanijoje), o istorijos magistro ir daktaro laipsnius įgijau Medisone esančiame Viskonsino universitete. Dabar su žmona gyvename Čikagoje, turime tris suaugusius sūnus.

Mano tėvas dirbo fabrike ir mirė prieš daug metų. Mama buvo vienos įstaigos sekretorė. Šiuo metu jai 92-eji, ji jau seniai pensininkė, bet jaučiasi gerai ir taip pat gyvena Čikagoje. Aš augau nelabai "tautiškai" nusiteikusioje šeimoje. Seneliai emigravo iš Lietuvos 1907 metais ir susipažino jau Jungtinėse Valstijose. Mano tėvas suprato lietuviškai, bet kalbėjo mažai, tad lietuvių kalbos taip ir neišmokau. Tėvų požiūris buvo toks: "Dabar mes - amerikiečiai ir turime asimiliuotis kaip galima greičiau."

Mano senelis mirė dar prieš man gimstant, tačiau su močiute bendravau labai artimai. Išliko kuo geriausių prisiminimų apie jos keptą kugelį. Po mirties man paliktus jos pinigus išleidau keliaudamas po Europą ir Izraelį, tai ir lėmė mano studijų kryptį - pasirinkau istoriją. Universitete labiausiai gilinausi į šiuolaikinę Didžiosios Britanijos ir Airijos istoriją, kiek mažiau domėjausi carine Rusija.

- Kas lėmė, kad pasirinkote tyrinėti terorizmą, taip pat antikonstitucinius perversmus?

- Pirmosios dvi mano knygos buvo apie sukilimų Didžiojoje Britanijoje numalšinimą, apimant ir terorizmą ("British Counterinsurgency 1919-1960, 1990 ir "British Counterinsurgency in the Post-Imperial Era", 1995, - aut. past.). Dešimtajame dešimtmetyje susidomėjau, kaip galima pritaikyti praeities pamokas dabarties įvykiams. Rašiau apie taikos operacijas buvusioje Jugoslavijoje. Po sprogdinimų Oklahomos mieste pradėjau komentuoti įvykius žiniasklaidoje, tai darau iki šiol. Įvykus Rugsėjo 11-osios teroro aktui kartu su grupe ekspertų skaitome pranešimus apie kovą su terorizmu įvairiose pasaulio vietose.

- Kas Jums, kaip profesionalui, bus svarbiausia per NATO susitikimą Čikagoje?

- Karas Afganistane ir priešraketinės gynybos sistemos skydas, kurį pasiūlyta įrengti Lenkijoje.

- Kaip pakito Aljanso prioritetai, palyginti su 2010 metų susitikimu Lisabonoje?

- Išvardytų tikslų siekiama primygtiniau, labiau reikalaujama priimti neatidėliotinus sprendimus.

- JAV prezidentas Barackas Obama viešai pareiškė, kad Didžiojo aštuoneto susitikimą perkėlė į Kemp Deividą norėdamas sudaryti sąlygas "laisvoms diskusijoms". Ar manote, kad šį sprendimą lėmė tik noras sukurti tinkamą atmosferą?

- Manau, tik iš dalies. Taip pat svarbus susirūpinimas dėl galimų protestuotojų veiksmų, kaip jau yra nutikę per ankstesnius Didžiojo aštuoneto susitikimus.

- Koks Jūsų vaidmuo rengiant šį nepaprastai didelio masto renginį - NATO konferenciją Čikagoje?

- Aš neturiu oficialaus vaidmens, tačiau daug kartų teko komentuoti žiniasklaidoje su saugumu susijusius klausimus ir kalbėti apie konferencijos tikslus.

- Iš kur Jūs pats stebėsite šį įvykį? Į ką labiausiai kreipsite dėmesį?

- Mane domina pati susitikimo tema, taip pat esu suinteresuotas, kad jis vyktų saugiai, kad niekas nesutrukdytų susitikimui, o protestai būtų taikūs.

- Kai kurių NATO lyderių Čikagoje laukia ypatingi iššūkiai. Pirmiausia, JAV administracijos, nes šiemet vyks prezidento rinkimai. Žinoma, ji stengiasi, kad viskas vyktų sklandžiai ir būtų galima paskelbti "gerų naujienų". Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas į Čikagą atvyksta būdamas mažiausiai populiarus nuo tada, kai tapo vyriausybės vadovu. Prancūzija turi visiškai naują prezidentą, ką tik išrinktą Francois Hollande'ą. Ar galima tikėtis, kad susitikimas bus sėkmingas?

- Na, atsižvelgiant į tai, ką laikysime sėkme. Tačiau jau pati politinė atmosfera vers juos būti labai atsargius.

- Ką manote apie Rusijos sprendimą nedalyvauti konferencijoje?

- Rusija niekada nesidžiaugė NATO plėtra iki pat jos sienų. Kremlius įsiutęs dėl plano išdėstyti antibalistines raketas Lenkijoje, nors jomis tik siekiama apginti Europą nuo Irano atakų.

- Ką Jūsų patirtis ir intuicija byloja apie galimą pavojų viršūnių susitikimo saugumui - iš kur jis gali grėsti?

- Visuomet yra pavojus, kad teroristų gali slėptis tarp protestuotojų. Ir visada atsiranda tokių, kurie pasinaudos proga, kad tik sutrukdytų renginį.

- NATO susitikime dalyvaus ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kaip vertinate Lietuvos tarptautinį vaidmenį, ką Lietuva dėl savo pačios saugumo turėtų nuveikti namie?

- Lietuva užima strateginę poziciją, nes yra ties rytine NATO siena. Ji vertinama kaip NATO sąjungos narė. Šiuo metu Lietuva nėra teroristų taikinys, tačiau vis tiek turi planuoti, kaip apginti savo žmones ir infrastruktūrą.

- Kokių rezultatų galima tikėtis iš šio susitikimo?

- Galbūt kokio nors susitarimo dėl dviejų anksčiau minėtų dalykų - priešraketinės gynybos sistemos Lenkijoje dislokavimo ir šykščios paramos misijai Afganistane.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"