TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Iš Maidano grįžęs lietuvis: dviejų Ukrainų nebėra

2014 01 30 17:00
Kijevo barikadose plevėsuoja ir lietuviška Trispalvė. Stasio Kaušinio nuotraukos

Per du mėnesius jau trečią kartą kartą Kijeve lankęsis Stasys Kaušinis teigia, kad pastarųjų savaičių įvykiai suvienijo Ukrainą. Vakar į Vilnių grįžęs lietuvis portalui lzinios.lt pasakojo apie nuotaikas Maidane ir apie tai, kuo galima padėti Ukrainai neišvykstant iš Vilniaus.

Piliečių gynybos paramos fondo direktorius S.Kaušinis teigia, kad Kijevo demonstrantų savijauta yra labai gera. „Nuotaikos Maidane mane sužavėjo. Tie žmonės puikiai jaučiasi, jie yra laisvi. Kiekvienas jų jau yra apsisprendęs ir suvokia, kad vieną dieną namo gali ir negrįžti, todėl į pavojų nebekreipia dėmesio. Domisi kitais dalykais“, - juokėsi S.Kaušinis.

Jis pasakojo, kad Maidane dirba daugybė kvalifikuotų žmonių, koordinuojančių judėjimo veiklą. „Du su puse mėnesio išlaikyti tokį judėjimą, kur neįvykdytas joks nusikaltimas, nėra jokių teisės pažeidimų, kuris taip puikiai valdomas – tam reikia profesionalumo. O Maidane yra organizuota tiekimo sistema, medicininė pagalba, kultūrinis gyvenimas. Ten vyksta paskaitos, o scenoje – labai įdomūs renginiai. Tiesiog norisi ten būti ir klausyti“, - teigė Piliečių gynybos paramos fondo direktorius.

Ruošiasi veiksmams

S.Kaušinis sakė sužinojęs, kad valdžios samdomi provokatoriai – „tituškos“ – už savo darbą gauna po 400 grivinų (120 litų) per dieną. „Tai nemaža suma už aštuonias valandas per dieną, juolab, kad jiems užtenka tik stovėti demonstracijoje. Tie, kurie turi specialų fizinį pasirengimą, dar užsiima ir terorizavimu, protestuotojų puldinėjimu, mušimu“, - pasakojo pašnekovas.

Jo teigimu, maksimali agresija valdžiai reikalinga tam, kad palaužtų demostrantus, juos išgąsdintų. „Bet kol kas tai tikrai nepavyksta“, - sakė penkias dienas Kijeve praleidęs lietuvis.

Pasak jo, įvykių Ukrainoje negalima pavadinti kitaip, kaip tik teroru. „Vyksta tolesnis pasiruošimas nepaprastosios padėties įvedimui. Per paskutines paras Kijeve sudeginti maždaug 200 automobilių. Anksčiau to nebuvo – miestą naktimis iš esmės kontroliavo Automaidanas“, - portalui lzinios.lt sakė įvykių liudininkas.

Kariuomenės brigados pervedamos Vidaus reikalų ministerijos žinion, kariškiams nuspręsta dvigubai padidinti atlyginimus. Pasak pašnekovo, apie planus įvesti nepaprastąją padėtį liudija ir kiti požymiai. „Ginkluojami net mokesčių inspekcijos darbuotojai, iš visų sričių jie permetami į Kijevą. Jau priimti teisės aktai, pagal kuriuos dalis „tituškų“ bus legalizuoti, taps draugovininkais“, - apie padėtį pasakojo S.Kaušinis.

Jo teigimu, pastarosiomis dienomis po Kijevą pradėjo vaikščioti milicijos įgaliotiniai, klausinėjantys gyventojų, ar jų namuose negyvena jaunuolių, grįžtančių namo su šalmais. Apie ketinimus įvesti nepaprastąją padėtį byloja ir tai, kad jau parengtas įstatymo projektas, kuriuo būtų leista Vidaus reikalų ministerijos žinioje esantiems daliniams naudoti šaunamuosius ginklus.

„Vieno ukrainiečio bičiulio pažįstamas dirba padėjėju pas vieną komunistų deputatą, – pasakojo S.Kaušinis. – Jis jau antradienį gavo radijo stotelę – mat nepaprastosios padėties įvedimo atveju, kai vyks valymai, numatyta blokuoti mobilųjį ryšį", - portalui lzinios.lt sakė S.Kaušinis.

Ukraina jau vieninga

Tačiau Piliečių gynybos paramos fondo direktorius mano, kad nepaprastoji padėtis vis tik įvesta nebus. „Tikiuosi, atsiras supratimas, kad to daryti nereikia“, - sako pašnekovas.

Jo teigimu, prorusiškos dvasios Kijeve nesijaučia visiškai. „Žmonės nori demokratijos, jie laiko Ukrainą Europos valstybe, nori stoti į Europos Sąjungą. Jie nenori gyventi šalyje, kur valdžia taip elgiasi su žmonėmis“, - sakė S.Kaušinis. Jo teigimu, per pastaruosius porą metų dėl politikų piktnaudžiavimų, giminaičių protegavimo pasipiktinimas valdžios veiksmais nepaprastai išaugo.

„Karinė padėtis, net jei būtų įvesta, ilgai neišsilaikytų. Oligarchai jau dabar tariasi, ką daryti, jie nori dirbti su Europa, prisirišimas prie Rusijos jų netenkina. Jėgų, kurios galėtų lemti Ukrainos posūkį link Rusijos, šiuo metu, mano nuomone, nesimato“, - pasakojo pašnekovas.

Svarstymus apie galimą valstybės skilimą į prorusišką rytinę ir nacionalistinę, į Vakarus orientuotą vakarinę dalį iš Kijevo grįžęs lietuvis taip pat laiko nepagrįstais. „Kam tai būtų naudinga? Nei pačios tautos viduje, nei tarp politinių jėgų ar finansinio elito tuo suinteresuotų tikrai nėra. Paradoksas, bet jei prieš ketverius ar penkerius metus politinės orientacijos rytuose ir vakaruose buvo labai skirtingos, tai dabar – nebe. Pirmiausia dėl to, kad rytų Ukraina iš Viktoro Janukovyčiaus ir Regionų partijos pergalės rinkimuose nieko nelaimėjo. Nusivylę net pačios Regionų partijos veikėjai, jau nekalbant apie paprastus žmones. Jų pensijos nedidelės, atlyginimai maži, naujos technologijos neateina, šachtos nėra renovuojamos – perspektyvos iš esmės nesimato. Ar prieš dvejus trejus metus kas galėjo pagalvoti, kad ten vyks mitingai, kad net bus ruošiamasi administracinių pastatų užgrobimui? O dabar tik „Berkuto“ ir „tituškų“ pagalba valdžiai tuos pastatus pavyksta apginti“, - sakė S.Kaušinis.

Jo manymu, nusiteikusių prieš V.Janukovyčiaus administraciją rytuose yra gerokai daugiau, nei gali atrodyti žvelgiant tik į demonstrantų skaičių. „Viena – viešai reikšti savo nuomonę, kita – galvoti ir balsuoti. Ne kiekvienas turi drąsos veiksmams, bet apsisprendusiųjų prieš valdžią jau yra žymiai daugiau. Tiesą sakant, šiuo metu matau, kad dviejų Ukrainų nebėra. Manau, pastaraisiais mėnesiais Ukraina tapo vieninga, ir ji nori įstoti į Europos Sąjungą. O jėgų, kurios tam priešinasi, yra nedaug“, - aiškino S.Kaušinis.

Paremti Ukrainą

S.Kaušinio teigimu, lietuviams reikėtų aktyviau padėti Ukrainos kovotojams už demokratiją. „Maidanas negauna jokios paramos, išskyrus tai, ką suaukoja gyventojai pačioje Ukrainoje. Traukinyje iš Lvovo į Kijevą sutikau vieną moterį. Ji man pasakojo, kaip jos gimtajame kaime viena močiutė pervedė Maidanui lėšas, kurias per gyvenimą buvo sukaupusi savo laidotuvėms. Tokia parama plaukia iš visos šalies, nešami maišai rūbų, vaistų – kas kuo gali, tas tuo remia. Užėjęs į Maidaną visada gausi sumuštinį ar arbatos. O štai medikamentų ir tvarsčių ten vienu metu yra, bet kitu metu, po demonstracijos, kai sužeidžiami šimtai žmonių, jų jau pradeda trūkti“, - pasakojo S.Kaušinis.

O barikadose yra ir kitokių išlaidų. „Pagalvokite, kiek kainuoja šalmai. Man teko eiti į barikadas, į tas vietas, kur žmonės be šalmų neįleidžiami. Uždėjo man tokį statybininko šalmą. Jis gal galėtų apsaugoti nuo krušos, bet nuo „Berkuto“ lazdų – tikrai ne. Viskam reikia pinigų. Bent jau tuo mes, lietuviai, tikrai galėtume prisidėti“, - ragina S.Kaušinis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"