TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Iš Maskvos išvytas Laisvės radijas

2013 01 08 6:00
Laisvės radijo šalininkai, protestuodami prieš žurnalistų atleidimą, rengė mitingus prie JAV ambasados Maskvoje. /AFP/Scanpix nuotrauka

Informacinė revoliucija ir prezidento Vladimiro Putino įstatymai uždarė Laisvės radijo biurą Maskvoje.

Amerikos finansuojamas Laisvės radijas ("Radio Svoboda", Žinių radijo kanalu transliuojamas ir Lietuvoje bei nuo seno turintis mūsų šalyje ištikimų klausytojų) šaltojo karo laikais skleidė žinias iš pasaulio prasiskverbdamas net už geležinės uždangos. Radijo stotis, finansuojama JAV Kongreso, bet visiškai nuo jo nepriklausoma, prarado vienintelę Maskvoje turėtą licenciją, bet dar iki tol žengė žingsnius į skaitmeninę ateitį atleisdama 37 žurnalistus. Skandalas nusirito iki pat Vašingtono.

Licencija iš Laisvės radijo Maskvoje buvo atimta lapkritį, kai įsigalėjo 2011 metais priimtas naujas griežtas įstatymas, draudžiantis užsieniečiams finansuoti žiniasklaidą Rusijoje ar būti jos savininkais. Naujųjų metų išvakarėse atsistatydino Laisvės radijo vadovas Stevenas Kornas. Jis pareiškė tai padaręs dėl asmeninių priežasčių, bet pridūrė, kad kritikai jo pasitraukimą tikriausiai įvertins kaip savo pergalę.

Vertinant visos Rusijos mastu Laisvės radijas turėjo nedaug klausytojų, bet jie brangino šios stoties skleidžiamą laisvą žodį, todėl, kaip rašo "The Washington Post", daugelis pasijuto išduoti. Pradėjus atleidinėti Laisvės radijo žurnalistus aktyvistai rengė protestus prie JAV ambasados Maskvoje.

1991 metais subyrėjus Sovietų Sąjungai Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas leido Laisvės radijui atidaryti savo biurą Maskvoje. Iki tol 1953 metais įkurta stotis transliuodavo iš Miuncheno, dabar jos pagrindinis centras yra įsikūręs Prahoje. Pastaraisiais metais Laisvės radiją girdėjo tik tie, kurie galėjo gaudyti trumpąsias bangas arba silpną signalą Maskvoje, taip pat interneto vartotojai, užėję į stoties svetainę.

Pirmasis sovietų prezidentas Michailas Gorbačiovas palygino Laisvės radijo stoties uždarymą Maskvoje su tuo, tarsi JAV staiga būtų įvykdžiusios komandą "Aplink". Rusijos disidentai Liudmila Aleksejeva ir Sergejus Kovaliovas kreipėsi į Kongresą reikalaudami tyrimo. Jų žodžiais, Laisvės radijo administracija pakenkė Amerikos įvaizdžiui taip, kaip to niekada nesugebėjo KGB.

Buvusi Laisvės radijo redaktorė Maša Gessen aiškino, kad stotis nebegalėjo ignoruoti savo auditorijos mažėjimo ir interneto vartotojų daugėjimo. Laisvės radijo likimu susidomėjęs "The Washington Post" klausia: ar galėjo visos šios permainos įvykti nesukėlusios tokio triukšmo? Juk ir kitose šalyse, net pačiose JAV, veikia įstatymai, pagal kuriuos užsieniečiams neišduodamos transliavimo licencijos. Tačiau stebėtojai Maskvoje pabrėžia, kad pertvarka buvo atlikta labai jau šiurkščiai - atleisti itin gerbiami ir žinomi žurnalistai nesuteikus progos įsitikinti, ar jie gali prisitaikyti prie naujosios strategijos. Tai negalėjo nesukelti pasipiktinimo.

Laisvės radijo biuro uždarymas Maskvoje įsiliejo į bendrą žmogaus teisių suvaržymo foną. Pastaruoju metu Rusijos visuomenė tai patiria iš savo valdžios.

"The Washington Post", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"