TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Iš naujo ieškant pasitikėjimo

2008 10 24 0:00
Sistema nuošalyje palieka silpnuosius. Bankrutavusiems vadovams - valstybės parama, žemesnės grandies tarnautojams - gatvė.
AFP/Scanpix nuotrauka

Finansų rinkų dalyviai piktnaudžiavo jiems suteikta laisve, kol galiausiai prarado žmonių pasitikėjimą. Nobelio ekonomikos premijos laureatas Josephas Stiglitzas ieško būdų, kaip viską šluojančią krizės bangą atsukti atgal.

Straipsnį britų dienraštyje "The Guardian" žymus ekonomistas pradeda konstatuodamas faktą: "Mūsų finansų sistema nuvylė mus." Priežasčių jis ieško rinkos reguliavimo struktūroje, kurios nesugebėjimas prisitaikyti ir žengti koja į koją su spekuliantų išradingumu esą brangiai kainavo visam pasauliui. J.Stiglitzo teigimu, dabartinė "pasitikėjimo" krizė neatsirado iš niekur, ji kilo iš suvokimo, kad bankai galėjo beatodairiškai skolinti jiems patikėtus pinigus ir nekreipė dėmesio į pasenusią kontrolės sistemą.

Pirminės užduotys.

Profesorius pripažįsta, jog šiuolaikinė ekonomika neįsivaizduojama be stiprios finansų sistemos, tačiau primena klasikinę mintį, kad savaime rinka niekada negali būti tikslas. Jos pirminės užduotys - telkti santaupas, paskirstyti kapitalą ir mažinti riziką, perkeliant ją tiems, kurie yra geriau prisitaikę tai atlaikyti.

Būtent to esą nesugebėjo padaryti Jungtinių Valstijų ir kai kurių kitų pasaulio šalių finansų rinkos, susiviliojusios švaistūniškumo pagundomis. Toks požiūris iki minimumo sumažino santaupas, nulėmė netolygų kapitalo pasiskirstymą ir didžiąją rizikos dalį užkrovė paprastiems amerikiečiams - tiems, kurie turėjo būti nuo jos apsaugoti.

Apskritai Nobelio premijos laureatas, analizuodamas krizės priežastis, įžvelgia tris tarpusavyje susijusias problemas, prisidėjusias prie visuotinio nuosmukio: prastą paskatų sistemą, skatinančią nepagrįstą finansininkų riziką, nepakankamą konkurenciją ir finansinio skaidrumo trūkumą.

Didybė ir pražūtis

Daugiausia dėmesio J.Stiglitzas skiria konkurencijos stygiui. Jis esą labiausiai kenkia normaliam rinkos funkcionavimui ir nepagrįstai didina bankų pelną. Daugelyje rinkų smulkusis ir vidutinis verslas turi prieigą tik prie vieno ar dviejų skolintojų. Būtent dėl to panika, kuri kyla pradėjus svyruoti pasitikėjimui didžiaisiais bankais, yra tokia pražūtinga. Verslas, netekęs laisvos prieigos prie paskolų, susiduria su didelėmis problemomis, o netrukus ima strigti ir visa ekonomika.

Kalbėdamas apie konkurencijos trūkumą J.Stiglitzas taip pat primena "pernelyg didelių, kad sužlugtų", institucijų fenomeną. Tai reiškia anaiptol ne tai, kad jų žlugimas apskritai neįmanomas, o tiesiog tai, jog visuomenė yra priversta prieš savo valią gelbėti šiuos milžinus molinėmis kojomis, nes suvokia, kad jų griūtis sukeltų dar didesnę krizę. Tokia kapitalo koncentracija esanti itin žalinga, nes skatina nebaudžiamumo pojūtį; didžiųjų institucijų vadovai gali būti tikri, jog sėkmės atveju didesnė pelno dalis atiteks jiems ir stambiesiems akcininkams, o nesėkmę visada lydės valstybės įsikišimas, kuris mokesčių mokėtojų sąskaita užtikrins bankrutavusiems žaidėjams saugumą.

Tokiomis sąlygomis kalbėti apie laisvą ir nereguliuojamą rinką, kaip bando mums įteigti J.Stiglitzas, - tiesiog neatsakinga. Juk net Adamas Smithas, vienas moderniosios ekonominės teorijos tėvų, yra pripažinęs, kad visiškai nereguliuojamoje rinkoje atsiranda paskatos riboti konkurenciją.

Užtvarų statymo metas

Ypatinga padėtis verčia imtis ypatingų priemonių. "Mes turime iš visų pusių aptverti finansų sistemos branduolį", - sako J.Stiglitzas, turėdamas galvoje būtinybę griežčiau kontroliuoti, su kuo prekiauja didžiosios finansinės institucijos. Griežtesnė kontrolė esą padėtų perkirsti saitus, siejančius iš pažiūros respektabilias finansų institucijas su šešėliniu verslu ir terorizmu, ir padidintų bendrą finansų rinkų stabilumą.

Žymus ekonomistas ragina užtikrinti kuo didesnį skaidrumą, kovoti su "grobuonišku skolinimu", atėmusiu iš daugybės bankų klientų jų santaupas ir būstą, bei kurti finansinių produktų saugumo ir finansų sistemų stabilumo kontrolės komisijas, kurios garantuotų efektyvesnę rinkos priežiūrą.

J.Stiglitzas kritikuoja JAV iki šiol veikusią reguliavimo struktūrą - jos centre atsidūrę asmenys patys netikėjo reguliavimo teikiama svarba. Tuo metu, kai visas finansų rinkos dalyvių išradingumas buvo nukreiptas į tai, kaip apeiti įvairius apribojimus ir išvengti mokesčių, juos kontroliuoti turėję pareigūnai snaudė ir nieko nedarė, kad būtų sustiprinta paprastų žmonių apsauga.

Apskritai J.Stiglitzas mato vieną pagrindinę išeitį iš dabartinės sunkios padėties - atkurti prarastą pasitikėjimą, pagrindinį rinkos elementą. Tai savo ruožtu neįmanoma be esminės reguliavimo sistemos reformos - ilgo ir daug pastangų reikalausiančio proceso.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"