Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
PASAULIS

Iš Šiaurės jūros vėjas atginė potvynį

 
2007 11 12 0:00
Tiesiogine tų žodžių prasme vandeny plaukia garsusis Hamburgo žuvų turgus.
AFP/Scanpix nuotrauka

Netikėtai kilęs potvynis išvijo iš namų tūkstančius Didžiosios Britanijos ir Olandijos pakrančių gyventojų, tačiau labiausiai nukentėjo Vokietijos Hamburgo uostamiestis.

Netikėtas potvynis pribloškė Hamburgo gyventojus. Ciklonas, susiformavęs ties Šiaurės Europa, atnešė uraganinius vėjus, liūtis, sniegą ir potvynius. Virš Belgijos, Olandijos ir Danijos vėjas įgavo uraganinės jėgos ir jo greitis pasiekė 156 kilometrus per valandą. Tai sukėlė patį didžiausią potvynį Hamburge per 100 metų.

Ties miesto uostu vanduo pakilo 5 metrus, todėl uostą teko uždaryti. Tačiau uosto įrenginiams daug žalos nepadaryta, nes jie gali išlaikyti 7,2 metrų vandens slėgį.

Užtat apsemtos visos į uostą vedančios gatvės ir žemesni miesto rajonai, taip pat garsusis žuvies turgus, iš kurio ugniagesiams teko evakuoti žmones ir automobilius, o žuvys vėl plaukiojo tikrąja to žodžio prasme.

Ties Borkumo sala nuskendo olandų laivas, ir 5 jūreiviai dingo be žinios. Išgirdę signalą SOS, jie skubėjo į pagalbą į bėdą pakliuvusiam barkui "Klementina".

Naktį Hamburgo uoste stiprus vėjas nuplėšė nuo inkaro laivą, gabenusį konteinerius. Jis buvo grąžintas į uostą pasitelkus buksyrą, o 45 tušti konteineriai atsidūrė vandenyje.

Hamburgo valdžia ramina žmones, nes plati Elbės upės delta ir didžiulis uosto baseinas turi "praryti" milžinišką vandens masę. Be to, ties Gesthakto miesteliu yra didžiulė užtvanka, kuri reguliuoja į Hamburgą patenkančio vandens kiekį. Pavojų kelia tik Šiaurės jūros vanduo.

Blogiausioje padėtyje atsidūrė Žemutinės Saksonijos gyventojai. Ties Hitcakelio miestu Elbės vanduo pakilo 7,63 metro, taip pralenkdamas 2002 metais užfiksuotą rekordą. Todėl visiškai užtvindytas istorinis miesto centras. Didžiąją dalį miesto gyventojų teko evakuoti. Panaši padėtis visame Lichovo-Danenbergo regione.

Meteorologai teigia, kad Elbė grįš į vėžes tik per 10-12 dienų, o ekspertai bijo, kad per tą laiką vanduo nepaplautų pylimų ir jie neprarastų stabilumo.

Pranešimų apie žmonių aukas nėra, o materialinė žala tikslinama. Net neabejojama, kad ji bus įspūdinga. Be to, ciklonas atnešė šaltą orą, todėl daugelyje rajonų lietų jau keičia sniegas, keliuose susidaro plikledis, tebepučia ir stiprus vėjas.

Nuo potvynio nukentėjo ir Didžiosios Britanijos bei Olandijos pakrantės, bet katastrofiškų padarinių pavyko išvengti. Pirmą kartą buvo uždarytas didžiausias Europoje Roterdamo uostas. Tūkstančiai žmonių, evakuotų iš pakrančių gyvenviečių, jau grįžta į namus.

Potvynį sukėlė sumažėjęs atmosferos slėgis ir stiprus vėjas Šiaurės jūroje, genantis vandenį ir sukuriantis didžiulį vandens kauburį palyginti siaurame Šiaurės jūros kanale tarp Didžiosios Britanijos salų ir žemyno. Jūros lygis pakilo nuo 2 iki 3 metrų, bet pakrantės apsaugos sistemos Didžiojoje Britanijoje ir Olandijoje išlaikė pakilusį vandens lygį ir milžiniškas bangas.

Prieš pusę amžiaus, 1953 metais, per panašų potvynį Šiaurės jūroje Britanijoje ir Olandijoje žuvo apie 2 tūkst. žmonių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"