TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Iš Sirijos plūsta padirbtos antikvarinės vertybės

2016 09 24 6:00
Dalis skulptūros, kuri išliko Palmyroje, ją nusiaubus „Islamo valstybei“. periskopi.com nuotrauka

Nemaža dalis Sirijos kultūrinio palikimo didžiulėmis pastangomis buvo išgelbėta nuo sunaikinimo ir plėšikavimo. Tačiau kūrybingi amatininkai, naudodamiesi dėl karo sklindančiais gandais, kad iš Sirijos gausiai gabenamos vogtos antikvarinės vertybės, ėmė gaminti jų klastotes ir siūlyti Vakarų kolekcininkams bei prekiautojams. Apie tai rašo po Siriją keliaujantis laikraščio „Independent“ žurnalistas Patrickas Cockburnas.

Damasko nacionaliniame muziejuje galima rasti senovinių juodosios magijos ar raganavimo knygų, kuriose gausu prakeiksmų, padedančių įveikti bet kokį galingiausią priešą. Muziejuje taip pat saugomi religiniai dirbiniai, primenantys kryžiuočių laikus, ir įspūdinga iš akmens iškalta sakalo skulptūra.

Paprastiems žmonėms galėtų atrodyti, jog tai istorinės vertybės, menančios Sirijos praeitį, tačiau iš tikrųjų jos padirbtos ir konfiskuotos iš kontrabandininkų, norėjusių išgabenti tas „vertybes“ iš šalies ir parduoti užsienio kolekcininkams bei prekiautojams. Šios itin profesionalios klastotės pagamintos Damasko, Alepo ir kitų Sirijos miestų dirbtuvėse. Jos tiesiog plūsta į šešėlinę antikvarinių vertybių rinką, kurioje sukasi neapdairūs ar ne itin sąžiningi prekeiviai. Tokius nesunku įtikinti, kad priešais akis – senoviniai šedevrai, išgabenti iš chaoso ir karo apimtos šalies.

„Tai prasidėjo 2015 metais, – pasakoja antikvarinių vertybių ir muziejų generalinis direktorius Damaske dr. Maamounas Abdulkarimas. – 2013–2014 metais plėšikautojai puolė visus istorinius objektus, bet nerado tiek daug vertybių, kiek norėjo, todėl pradėjo gaminti klastotes.“

Profesionalus darbas

Sirijoje amatų tradicija labai stipri. Nors dr. M. Abdulkarimas nepatvirtino, P. Cockburnas teigia, jog daugelis be darbo likusių archeologų ir kitų ekspertų linkę padėti klastočių gamintojams. Jos dažnai atrodo labai įtikimos ir gaminamos tiek sukilėlių, tiek Sirijos vyriausybės kontroliuojamų teritorijų dirbtuvėse. Sukilėlių valdomoje Idlibo provincijoje daromos romėnų ir graikų stiliaus mozaikos, kurios vėliau užkasamos istorinėse vietose, kad pirkėjui būtų galima parodyti filmuotą medžiagą, kaip šios „vertybės“ yra iškasamos.

„Islamo valstybės“ sugriauta Belo šventykla Palmyroje ir liūdnas priminimas, kaip ji atrodė dar 2014 metais.AFP/Scanpix nuotrauka

Kontrabandininkams palanku, kad dėl karo pavojaus potencialūs klientai nelinkę vykti į šalį apžiūrėti, ką iš tiesų perka. Jie įsitikinę, jog gali pigiai įsigyti antikvarinių daiktų, nes „Islamo valstybės“ (IV) ir kiti ikonoklastiški islamo judėjimai naikina istorinius objektus dėl ideologinių priežasčių arba išparduoda tas vertybes norėdami gauti pinigų. Iš dalies tai tiesa, tačiau tikrų istorinių vertybių mastas juodojoje rinkoje yra perdėtas. Parduodamos ne tik klastotės, bet ir modernūs dokumentai, neva pavogti iš IV, nors jų kilme ar bent svarba tikrai galima suabejoti.

Kai kuriuos iš tų padirbinių gana lengvai atskiria įgudusi specialisto akis, tačiau kiti pagaminti taip profesionaliai, kad jų autentiškumą galima įvertinti tik specialiose laboratorijose. Kad būtų sunkiau tai padaryti, kartkartėmis padirbti daiktai sumaišomi su autentiškais.

Pasak M. Abdulkarimo, apie 80 proc. istorinių vertybių, išgabenamų iš Sirijos į Libaną, yra klastotės. Libano šaltinių duomenimis, prieš keletą metų jos sudarė 30 procentų.

Varinė Biblija - labai kokybiškai pagaminta klastotė.independent.co.uk nuotrauka

Beprecedentis niokojimas

Daugelio karų žmonijos istorijoje rezultatas – ne tik prarastos žmonių gyvybės, bet ir sunaikinti senoviniai meno bei architektūros šedevrai. Tokio niokojimo priežastys: per mūšį padaryta žala, plėšikavimas, siekiant vertybes parduoti, ir ideologinis nepritarimas tam tikriems meno kūriniams. Europos istorijoje gausu panašių atvejų, pavyzdžiui, per religinius karus XVI-XVII amžiuje buvo sunaikinta daug kultūrinių objektų, per Antrąjį pasaulinį karą – subombarduoti miestai.

Tačiau Sirijoje, kurioje pilietinis karas trunka jau penkerius metus ir yra apėmęs visas šalies vietas, istorinės vertybės naikinamos dėl visų išvardytų priežasčių. Įsivyravęs chaosas atvėrė duris plėšikavimui, o religinis IV kultas niokoja senovės šedevrus tokiu mastu, kuris neturi istorinio precedento.

Niekaip nesibaigiančio konflikto pasekmės – siaubingos. Alepas ir Chomsas yra nuolat apšaudomi ir bombarduojami. Dr. M. Abdulkarimas perspėja, kad „jei Alepas ir toliau bus kovos laukas, jis virs 1944 metų Varšuva“. Trijuose didžiausiuose Sirijos miestuose – Damaske, Alepe ir Chomse – gausu „rajonų vaiduoklių“, kurių kiekvienas pastatas sugriautas, o vis dar stovinčios sienos išvarpytos kulkų ir artilerijos sviedinių. „Islamo valstybės“ siautėjimas Palmyroje nuskambėjo per visą pasaulį – buvo sugriauta Belo šventykla, kiti istoriniai pastatai ir skulptūros.

Vertybių slapstymas

Iš kontrabandininkų konfiskuota juodosios magijos knyga, susiūta iš jaučio odos.independent.co.uk nuotrauka

Pastangos apsaugoti Sirijos kultūrinį palikimą nuo precedento neturinčio naikinimo nebuvo visiškai nesėkmingos. „Nereikia būti pesimistams“, – tvirtina dr. M. Abdulkarimas, kuris į antikvarinių vertybių ir muziejų vadovo pareigas buvo paskirtas 2013 metais. Už šį darbą direktorius negauna jokio atlygio, o save laiko politiškai neutraliu. Jo tėvą, kuris išgyveno 1915 metų armėnų genocidą, įvaikino kurdų šeima, todėl M. Abdulkarimas itin vertina Sirijos etninę, kultūrinę įvairovę ir siekia padaryti viską, kad ji būtų išsaugota. Mokslininkas vadovauja 2500 darbuotojų, kurie palaiko ryšius su vietinėmis bendruomenėmis skirtinguose Sirijos miestuose. Jos labai dažnai stengiasi apsaugoti istorines vietas, šalia kurių gyvena.

Pagrindinių Sirijos muziejų objektai liko nesunaikinti ir neišplėšti, tačiau kai kuriais atvejais labai nedaug reikėjo, kad šios vertybės būtų atsidūrusios netinkamose rankose. Saugomus objektus iš Palmyros į Damaską gabenantys sunkvežimiai išvažiavo likus vos 3 valandoms, kai miestą užėmė ilamistai. Iš Alepo buvo išgabenta apie 24 tūkst. vertingų daiktų, iš Deir az Zoro miesto, įsikūrusio prie Eufrato upės krantų šalies rytuose, išskraidinta apie 30 tūkst. istorinių vertybių. „Maniau, kad bet kurią minutę IV gali užimti miestą, – prisimena M. Abdulkarimas. – Negalėjau miegoti naktimis.“

Į Damaską atvežtos vertybės laikomos slaptose saugyklose, kuriose saugomi ir Nacionalinio muziejaus objektai. Pats muziejus tuščias ir seniai uždarytas. M. Abdulkarimas sako: „Tapęs archeologu tikėjausi dirbti ir ieškoti senovinių vertybių, tačiau pastaruosius trejus metus užsiimu vien jų slapstymu.“

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"