TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Išeitis - narystė NATO

2007 10 02 0:00
Neutralios Švedijos kariuomenės pajėgos orientuotos į dalyvavimą tarptautinėse misijose.
AFP/Scanpix nuotrauka

Švedijoje svarstoma galimybė mažinti šalies gynybinėms pajėgoms skirtas lėšas, o tai kelia nerimą daugeliui užsienio politikos tyrinėtojų.

Švedijos ministro pirmininko Fredriko Reinfeldto nuosaikiųjų konservatorių frakcija ir švedų finansų ministras Andersas Borgas iškėlė iniciatyvą - sumažinti gynybinėms pajėgoms skirtą biudžetą 10 proc., t. y. daugiau nei 400 milijonų eurų. Tačiau opozicijoje esantys kairieji mano, jog šis žingsnis smarkiai pakenks švedų kariniam pasirengimui. Galutinis sprendimas dėl šios iniciatyvos, ko gero, bus priimtas tik lapkričio 30 dieną, kai atsakingas už šalies karinį pasirengimą Švedijos parlamento komitetas paskelbs pranešimą, kuriame pateiks savo nuomonę dėl esamos grėsmės šaliai. Iš anksto prieš nusiteikusių kairiųjų atstovai jau pareiškė, kad jie nėra patenkinti komiteto darbu, o Švedijos demokratų vadovė Mona Sahlin vyriausybės saugumo politiką pavadino iššūkiu.

Švedų viltys - NATO

Kairiųjų nerimas yra suprantamas ir ekspertams. Švedijos nacionalinio gynybos universiteto profesorius Bo Huldtas nepritaria, kad gynybai skirtas biudžetas būtų sumažintas. Tačiau, jo nuomone, gynybinių pajėgų nepriteklių Švedija galėtų užpildyti naryste NATO. "Šiuo metu neturime galimybių agresijos atveju apginti šalį", - sakė B.Huldtas.

Iš tiesų Švedijos kariuomenė yra orientuota į tarptautinę veiklą, kuri šaliai, beje, nelabai sekasi. Todėl narystė NATO Švedijos karalystei tikrai būtų gera alternatyva. Tačiau tam mažų mažiausiai reikia JAV pritarimo.

Šešėlinis Švedijos vadovas

Vyriausybės iniciatyvai dėl gynybos biudžeto mažinimo, politikos analitikų nuomone, įtakos turėjo užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas. Būtent jis, pasak Lundo universiteto istorijos profesoriaus Kristiano Gernerio, yra tikrasis Švedijos vadovas.

1990 metais, eidamas ministro pirmininko pareigas, užsienio reikalų ministras C.Bildtas daug prisidėjo gindamas Baltijos šalių nepriklausomybę. Jis laikomas geru ir patikimu JAV partneriu. "Šiandien C.Bildtas dirba ES labui ir stengiasi, kad Švedija būtų pavyzdinė šalis", - aiškina B.Huldtas. Ministras, anot jo, laikosi neutraliteto politikos. Kitaip tariant, jis paprasčiausiai nori, kad Švedija sėkmingai bendradarbiautų su ES ir nepykdytų Rusijos. "Štai ir Estijos "Bronzinio kareivio dramoje" C.Bildtas palaikė estus, tačiau tuo pačiu leido suprasti, kad Estijai nėra priežasties per daug triukšmauti", - teigia profesorius. - Rusija nekelia karinės grėsmės Švedijai - šalies bėdos daugiau yra politinės. Sutinku su C.Bildto nuomone, tačiau nereikia pamiršti, kad apie 40 procentų naftos Švedija perka iš Rusijos." B.Huldto manymu, būtent todėl Švedijai reikia galvoti apie narystę NATO. "Švedijos ir Norvegijos parengta gynybinė programa ir šalių bendradarbiavimas, tobulėja, - sakė jis. - Nuo NATO narystės mus skiria tiktai tai, kad mes nesėdime už Šiaurės Atlanto Tarybos stalo."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"