TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Išgelbėjo sėkmė ir geri sprendimai

2010 07 28 0:00
Kad gyvenimas Lenkijoje gerėja rodo ir renovuoti namai bei pilys.
AFP/Scanpix nuotrauka

Lenkija - vienintelė Europos Sąjungos (ES) valstybė, nepatyrusi recesijos 2008-2009 metais. Ir nors dabar ši šalis rodoma kitiems pavyzdžiu, ji negali užmigti ant laurų dėl euro zonos problemų ir didėjančio pačios Lenkijos biudžeto deficito.

"Lenkijos ūkis, skirtingai nei kitų valstybių, nesusitraukė. Padėjo sėkmė ir geri sprendimai", - pabrėžia britų dienraštis "The Financial Times". Sumažinti mokesčiai ir gerai veikianti 2007 metais sutvarkyta socialinio aprūpinimo sistema, pagreitintas ES lėšų absorbavimas ir tai, kad šalies vyriausybė nesupanikavo net tuomet, kai investuotojai ėmė trauktis iš šio regiono, ne tik išgelbėjo Lenkiją, bet ir leido jai išsikovoti geresnes pozicijas ES.

"Vartotojai praleido pro ausis įspėjimus, kad Lenkijos laukia katastrofa ir nesumažino savo išlaidų. Didelė vidaus rinka, palyginti su gretimomis Čekija ar Slovakija, leido lenkams drąsiai atstatyti kaktą visoms negandoms ES eksporto rinkose", - cituoja britų dienraštis Lenkijos pinigų politikos tarnyboje dirbančio prof. Jano Winieckio žodžius.

Bendrovėje "PricewaterhouseCoopers" ekonomikos patarėju dirbantis Witoldas Orlowskis sako, kad Lenkija, skirtingai nei Vengrija ar Baltijos šalys, neprisiėmė milžiniškų paskolų užsienio valiuta, o tai labai pakenkė šioms valstybėms. Lenkijai padėjo net tai, kad ji nepriklauso euro zonai, kaip Slovakija ar Slovėnija ir kad ji savo valiutos nepririšo prie euro, kaip padarė Baltijos šalys ir Bulgarija, todėl zloto nuvertėjimas padidino lenkų prekių konkurencingumą užsienio rinkose.

"Zlotas susilpnėjo tiek, kad tai pajustų valstybės nefinansuojami ūkio sektoriai, bet ne tiek, kad bankams kiltų sunkumų", - šalies sėkmę aiškino buvęs finansų viceministras prof. Stanislawas Gomulka. Tiesa, jis pridūrė, kad recesija kitose valstybėse sukliudė sparčiau vystytis Lenkijos ekonomikai, todėl ji pajuto, jog mažiau pajamų surinko iš mokesčių, susidarė didelis biudžeto deficitas, todėl dabar ji tik pavėluotai galės prisijungti prie euro zonos.

Naujasis šalies Nacionalinio banko vadovas Marekas Belka, kuris vadinamas "išskirtiniu pesimistu", net prognozuoja galimą ūkio nuosmukį, nes mano, kad pagerėjimas Europoje gali būti labai trapus, o tai neigiamai paveiks Lenkijos eksportą.

"Matome pagerėjimą, tačiau kaip ir likusi Europa esame atsargūs, ir tokie būsime, kol pamatysime ryškų vartojimo atsigavimą", - sakė M.Belka. Jis pažymėjo, kad Lenkijos bankai jaučiasi puikiai, nors pernai jų pelnas sumažėjo iki 8,7 proc. (2008-aisiais siekė 36 procentus). Be to, šie bankai išvengė milžiniškų nuostolių, kurių patyrė Vakarų Europos ir JAV bankai.

Pavyzdys Europai

"Lenkijos pasiryžimą vykdyti ūkio reformas galima rodyti pavyzdžiu visai Europai", - rašo ir JAV dienraštis "The Wall Street Journal". Be to, išriktasis prezidentas Bronislawas Komorowskis ir premjeras Donaldas Tuskas suinteresuoti reformomis ne tik Lenkijoje, bet ir ES, kuriai Lenkija pradės pirmininkauti 2011 metų liepos 1 dieną. Tiesa, prezidentas susidurs su dviem kliūtimis - kitais metais vyksiančiais parlamento rinkimais, kuriuos nori laimėti Jaroslawo Kaczynskio, prezidento rinkimuose surinkusio 47 proc. rinkėjų balsų, partija. Ši partija savo rinkimų kampaniją grindžia reikalavimu mokėti didesnes pensijas ir padidinti minimalų darbo užmokestį, todėl ji labai palaikoma Lenkijos kaime. Nereikia pamiršti ir to, kad daugybė reformų, kurioms pritarė B.Komorowskis, į Seimą pateko tik dėl to, kad jas ten vetuotų J.Kaczynskio partijos nariai.

Lenkijoje numatomų reformų sąrašas nesiskiria nuo to, kurį sudarė Europa: bus siekiama mažinti biudžeto deficitą, ilginti pensinį amžių, įgyvendinti sveikatos priežiūros reformą, tęsti privatizavimą, mažinti ūkininkų rėmimą. Todėl greičiausiai teks laukti iki 2001 metų Seimo rinkimų, kai paaiškės, ar B.Komorowskis turi pakankamai rėmėjų savo reformoms vykdyti, o jei taip, tai ar naujasis prezidentas bus pasirengęs dėl jų aukoti savo politinį kapitalą. Be to, jis privalės atsižvelgti ir į Konstituciją, kurioje įrašyta, kad negalima mažinti išmokų ir kitokios finansinės paramos, kol valstybės skola nesudarys 60 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. "Tačiau kol kas sėkmingai Lenkijoje vykstančias ūkio reformas galima rodyti pavyzdžiu kitoms ES šalims, nes jos gali iš lenkų pasimokyti, kaip įveikti reformoms besipriešinančius ūkininkus ir pensininkus", - daro išvadą "The Wall Street Journal".

Optimistiškai Lenkijos ateitį vertina ir Švedijos banko "Swedbank", kuris turi filialus ne tik Lenkijoje, bet ir Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje, analitikai. Nors jie taip pat pažymi, kad subalansuoti biudžetą kliudys artėjantys Seimo rinkimai, bet kaip teigiamą veiksnį nurodo po Smolensko tragedijos pagerėjusius Lenkijos ir Rusijos santykius, nors "kai kurios grupės vis kuria sąmokslo teorijas". Puikiu šansu Lenkijai dar labiau suklestėti jie laiko ir jos pirmininkavimą ES 2011 metų antrą pusmetį, nes tai taps proga pelnyti kitų valstybių pasitikėjimą.

Euro nebuvimas eliminuoja iš žaidimo

"Swedbank" analitikai prognozuoja, kad Lenkija įsives eurą 2015 metais, Lietuva ir Latvija - 2014-aisiais, o Danija ir Švedija - tik po 2015 ar net 2016 metų. Todėl neįstojusi į euro zoną Lenkija negalės dalyvauti priimant svarbiausius spendimus dėl ūkio atsigavimo ES, nors Lenkija jau dabar turi pasiūlymų, kaip, pavyzdžiui, reikėtų gelbėti Graikiją.

"Šiuo metu valstybės balsuoja, kuri šalis pažeidė taisykles, o kuri ne. Taip pat sėkmingai galima balsuoti, ar šiuo metu yra diena, ar naktis. Problemų, kokios kilo Graikijoje, būtų galima išvengti, jei bausmės, kad ir dėl leistino deficito viršijimo, imtų veikti automatiškai", - mano prof. Dariuszas Rosati, nuolat pabrėžiantis, kad ES neturi pakankamai kontrolės mechanizmų. Juk neleistina, kai visi žino, kad Graikija klastoja duomenis, bet kitos šalys negali jos paveikti.

Dabar Lenkija gali tik apgailestauti, kad nepriklauso euro zonai. Ji šį šansą tiesiog pražiopsojo, ne taip kaip jos kaimynė Slovakija, todėl jau dabar privalo laikytis finansinės drausmės ir iš karto prisijungti prie euro zonos, vos tik atsiras proga.

Lenkai linkę likti namie

Kad Lenkijoje padėtis gerėjo ir tuomet, kai Europą apėmė recesija, rodo ir pastebimai sumažėjęs lenkų mobilumas. Jau tik 23 proc. šalies gyventojų svajoja apie darbą užsienyje. Tiesa, neaišku, ar lenkai atsižvelgė į kitas valstybes varginančią krizę, ar jie tiesiog tapo išrankesni darbui. Tačiau lenkų, norinčių palikti tėvynę, akivaizdžiai sumažėjo, nes 2005 metais net 73 proc. šalies gyventojų svajojo išvykti dirbti į užsienį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"