TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Išgyvenusieji po 70 metų grįžta į Osvencimą

2015 01 27 9:47
AFP/Scanpix nuotrauka

Praėjus 70 metų po Aušvico išvadavimo senstantys išgyvenusieji ir aukštus postus užimantys asmenys antradienį susirinks šioje Holokausto sinonimu tapusioje vietoje pagerbti aukų ir skelbti pavojaus dėl naujos antisemitizmo bangos.

Šio svarbaus renginio, kuriame turi dalyvauti ir grupė valstybių vadovų, išvakarėse garsios žydų organizacijos susirūpinimą dėl smurto prieš žydus šiuolaikinėje Europoje atkartojo Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Holivudo magnatas Stevenas Spielbergas.

Europa yra „priartėjusi prie“ naujo žydų egzodo, per forumą dėl Holokausto Čekijos sostinėje Prahoje sakė Europos žydų kongreso vadovas Moshe Kantoras.

„Džihadizmas yra labai arti nacizmo. Galima net sakyti, kad tai du to paties blogio veidai“, – pridūrė jis.

A.Merkel savo ruožtu sakė, jog „gėda“, kad žydai Vokietijoje patiria įžeidimus, grasinimus ar smurtą. Kanclerė pirmadienį buvo prisidėjusi prie Holokaustą išgyvenusių žmonių, kurie Berlyne minėjo 70 metų nuo tos dienos, kai sovietų Raudonoji armija išvadavo Aušvicą.

S.Spielbergas atkreipė dėmesį į tai, ką pavadino „didėjančiomis pastangomis išvaryti žydus iš Europos“ šiame žemyne didėjant antisemitizmui, kurį akcentavo anksčiau šį mėnesį įvykdyta kruvina islamistų ataka prieš košerinio maisto parduotuvę Paryžiuje.

S.Spielbergas, kuris už dramą apie Holokaustą „Šindlerio sąrašas“ (Schindler's List) yra gavęs „Oskarą“ ir kuris yra įrašęs 58 tūkst. išgyvenusiųjų liudijimus, su šimtais šių žmonių, kurių dauguma jau yra vyresni nei 90 metų, susitiko Krokuvoje Pietų Lenkijoje.

Tas susitikimas įvyko prieš antradienio ceremonijas buvusioje Aušvico-Birkenau stovykloje netoliese esančiame Osvencime.

V. Putinas nedalyvaus

Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nedalyvaus pagrindiniame Aukšvico išvadavimo metinių renginyje, kuris organizuojamas vykstant karui Ukrainoje.

Lenkija yra tarp šalių, garsiausiai kritikuojančių Rusijos veiksmus kaimyninėje Ukrainoje, kur Maskva pernai kovą, ukrainiečiams nušalinus savo tuometinį Kremliaus remiamą prezidentą, aneksavo Krymą. Be to, NATO kaltina Rusiją siunčiant karius ir ginkluotę į pagalbą prorusiškiems separatistams Ukrainos rytuose. Šis karas jau pareikalavo mažiausiai 5 tūkst. gyvybių.

Rytų Ukrainos separatistams atnaujinus savo puolimą, buvęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, kuris dabar pirmininkauja Europos Sąjungos (ES) lyderių susitikimams, savaitgalį perspėjo, kad negalima „nuolaidžiauti“ Rusijai.

Turėdama omenyje pasekmes vidaus politikos srityje, Lenkija nenusiuntė visapusiško diplomatinio kvietimo V.Putinui, sakė šaltiniai. Vietoje Rusijos lyderio dalyvaus jo administracijos vadovas Sergejus Ivanovas.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka turi dalyvauti, kaip ir Prancūzijos bei Vokietijos prezidentai Francois Hollande'as ir Joachimas Gauckas. Per ceremonijas Aušvice, kuris dabar yra paverstas muziejumi, bus sakomos maldos, dedami vainikai.

F.Hollande'as atvyksta praėjus mažiau nei trims savaitėms po to, kai islamistai Paryžiuje per atakas satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakcijoje ir košerinio maisto parduotuvėje nužudė 17 žmonių.

Tarp žuvusiųjų per tas atakas yra keturi Prancūzijos žydai – naujausios pastarojo meto išpuolių prieš žydus Europoje aukos.

Metinių minėjime taip pat turi dalyvauti Belgijos ir Nyderlandų karališkieji asmenys, daugiau kaip dešimt prezidentų ir premjerų iš viso pasaulio.

Žemesnio rango atstovus, be Rusijos, atsiųs Jungtinės Valstijos ir Izraelis.

Vatikanui atstovaus Krokuvos arkivyskupas kardinolas Stanislawas Dziwiszas – buvęs velionio popiežiaus Jono Pauliaus II padėjėjas.

Liudininkų lieka vis mažiau

Minėjime taip pat dalyvaus Celina Biniaz, elegantiška 83 metų moteris, kuri buvo tarp 1 200 žydų, pabėgusių iš Aušvico pagal garsųjį Oskaro Schindlerio sąrašą.

Būdama dar vaikas, ji išėjo iš mirties stovyklos dirbti netoliese veikusiame vokiečių pramonininko fabrike.

„Taip norėčiau, kad jie išspręstų tą problemą Artimuosiuose Rytuose, nes tikiu, kad ji tikrai veikia tai, kas vyksta dėl antisemitizmo visoje Europoje“, – sakė C.Biniaz, kuri atvyko iš Kalifornijos.

„Iš musulmonų buvo atimtos pilietinės teisės, o jų jaunimas neturi vilčių dėl ateities, tad jie apimti nevilties ir jiems atrodo žavu prisidėti prie tokių dalykų kaip ISIS („Islamo valstybė“)“, – sakė ji.

Šio antradienio ceremonija Pietų Lenkijoje esančiame Osvencime gali būti paskutinis metinių minėjimas, kuriame dalyvauja daug liudininkų. Jauniausi iš jų dabar eina aštuntą dešimtį metų.

Atvykti turi maždaug 300 jų – gerokai mažiau nei 1 500 anuometinių įvykių liudininkų, dalyvavusių metinių minėjime prieš 10 metų, kai buvo atvykęs ir Rusijos lyderis V.Putinas.

88 metų liudininkui Davidui Wisniai sugrįžimas į Aušvicą pirmą kartą sukėlė košmarus. „Praėjusią naktį miegodamas ... čia susapnavau baisų sapną, pabudau, pažvelgiau pro langą ir man pasirodė, kad vėl esu Birkenau, 14-ajame korpuse, kur pradėjau 1942-aisiais“, – sakė jis žurnalistams prieš antradienio ceremonijas.

„Bomba būtų padėjusi“

Aušvicas-Birkenau – nacių Vokietijos diktatoriaus Adolfo Hitlerio genocido plano prieš Europos žydus, vadinamojo galutinio sprendimo, dalis – tuomet okupuotame Pietų Lenkijos Osvencimo mieste veikė nuo 1940 metų birželio iki 1945 metų sausio.

Iš daugiau kaip 1,3 mln. čia kalintų žmonių dujų kamerose ar nuo bado, išsekimo bei ligų mirė maždaug 1,1 mln., daugiausia – Europos žydai.

Bendrai naciai išžudė 6 mln. Europos žydų, kurių prieš karą buvo 11 milijonų.

Istorijos duomenys rodo, kad iki 1942 metų Lenkijos pasipriešinimas pateikė sąjungininkams ir žydų bendruomenės lyderiams Jungtinėse Valstijose pirmuosius detalius pranešimus apie Holokaustą.

Tačiau dėl neaiškių priežasčių nei Vašingtonas, nei Londonas nesiėmė veiksmų prieš šešias mirties stovyklas, kurias naciai įsteigė okupuotoje Lenkijoje.

„Debatai dėl to, kodėl sąjungininkai nebombardavo tiekimo į Aušvicą linijų, lieka nebaigti“, – pirmadienį Krokuvoje sakė anų įvykių liudininkas Marcelas Tuchmanas.

„Ar už to slypėjo kokia nors piktavališka priežastis, ar tai buvo tiesiog taktika, tai, kad jie nenorėjo nukreipti savo oro pajėgų, lieka neaišku“, – sakė šis 93 metų vyras ir pridūrė: „Nedidelė bomba tinkamoje vietoje – tai būtų tikrai padėję“.

Tuo tarpu Europos žydai perspėja dėl stiprėjančios užslėptos antisemitizmo srovės, kurią kursto pyktis dėl Izraelio politikos Artimuosiuose Rytuose ir socialinė įtampa dėl tokių klausimų kaip imigracija, nelygybė ir ekonominės problemos, prisidėjusi prie kraštutinių dešiniųjų politinių judėjimų iškilimo.

D.Wisnia, kuris vaikystėje dainavo Varšuvos didžiosios sinagogos – nacių susprogdintos 1943-iaisiais – chore, o per antradienio ceremoniją giedos hebrajišką maldą, pirmadienį sakė, kad Holokausto „žmogaus protui beveik neįmanoma įsivaizduoti“.

„Meldžiuosi Dievui, kad mes, kaip žmogiškos būtybės, galėtume iš to kai ko pasimokyti“, – sakė jis.

S.Spielbergas, pirmadienį Krokuvoje kalbėdamasis su Holokaustą išgyvenusiais žmonėmis, sakė: „Jei šiandien esi žydas, iš tiesų, jei esi bet koks žmogus, tikintis religijos laisve, žodžio laisve, raiškos ... laisve, tu žinai, kad kaip ir daugelis kitų grupių, mes vėl susiduriame su amžinais netolerancijos demonais“.

Režisierius išreiškė viltį, kad antradienio minėjimas bus tam tikras perspėjimas ateities kartoms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"