TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Iškreipiama Žmogaus teisių konvencija

2012 01 27 5:00

Šią savaitę kalbėdamas Europos Parlamente (EP) Strasbūre Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas pažėrė rimtos kritikos Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT).

Britų vyriausybės vadovas perspėjo, kad žmogaus teisių koncepcija yra "iškreipta" ir net "diskredituota" priimant kontroversiškas idėjas Europoje. Kalbėdamas Strasbūre D.Cameronas pabrėžė, kad vyrauja "reali demokratinė baimė" dėl sprendimų, kuriuos priima EŽTT imigracijos ir kalinių balsavimo klausimais, todėl su nacionalinių teismų sprendimais turėtų būti "elgiamasi pagarbiai". Nors Leiboristų partija paskubėjo apkaltinti premjerą "kuriant mitus", kurie "žemina" EŽTT, Jungtinė Karalystė, šiuo metu pirmininkaujanti Europos Komisijai (EK), žada panaudoti jai likusį laiką tam, kad būtų padaryta pakeitimų.

Neišnagrinėtos teismo bylos

Jungtinė Karalystė jau ne kartą buvo susirėmus su EŽTT. Praėjusią savaitę Strasbūras palaikė radikalaus dvasininko Abu Qatados poziciją, kad jį deportavus iš Didžiosios Britanijos į Jordaniją bus pažeistos jo žmogaus teisės. Vestminsteris taip pat buvo įsivėlęs į ginčus su EŽTT dėl kalinių balsavimo teisių, nes Jungtinėje Karalystėje priimtas draudimas balsuoti kaliniams buvo įvertintas kaip nesuderinamas su Europos žmonių teisių konvencija. Vis dėlto praėjusiais metais EP nariai nusprendė jo nenaikinti, nors balsavimas buvo neįpareigojantis. Netrukus turėtų būti priimtas naujas sprendimas šioje byloje.

Kalbėdamas Strasbūre britų premjeras sakė, kad niekas neturi abejoti "Didžiosios Britanijos atsidavimu ginti žmonių teises", tačiau tai nereiškia, kad "bus laikomasi status quo". D.Cameronas išvardijo tris pagrindines EŽTT problemas. Pirmoji - teisme susikaupė 150 tūkst. nesvarstytų bylų. Antroji - dauguma laukiančių bylų yra trivialios ir būtent jos pavertė šią instituciją "mažų skundų teismu". Kaip pavyzdį D.Cameronas pateikė vieno žmogaus, kuris skundėsi, kad jo kelionė nuo Bukarešto iki Madrido "nebuvo tokia patogi kaip skelbta", ieškinį.

"Iš esmės EŽTT tampa papildoma vyšnia žmonėms, nepatenkintiems nacionalinių teismų sprendimais, net jei jie buvo teisingi, gerai argumentuoti ir nepažeidė konvencijos. Teismas paprasčiausiai turėtų sugebėti apsiginti nuo melagingų bylų, kai jos yra iki galo išnagrinėtos nacionaliniame lygmenyje", - pabrėžė premjeras. O trečioji problema, jo nuomone, ta, kad teismas nesugeba "pakankamai atsižvelgti... į demokratinius nacionalinių parlamentų sprendimus".

"Taip, dalis pareiškimų yra dėl neteisingos interpretacijos, bet dalis rodo realų demokratinį susirūpinimą, pavyzdžiui, balsavimo problema, - kalbėjo D.Cameronas. - Visiškai suprantu, jog teismas tiki, kad nacionalinių teismų sprendimai turėtų būti teisingi. Vis dėlto manau, kad jei problema buvo tinkamai bei demokratiškai išdiskutuota ir atidžiai išnagrinėta nacionaliniuose teismuose nepažeidžiant konvencijos, nacionaliniai sprendimai turėtų būti gerbiami."

D.Cameronas sakė, kad viešas nerimas dėl tokių problemų kaip deportacija reiškia, jog "pati žmogaus teisių koncepcija keičiasi nuo kažko kilnaus iki kažko negerbiamo - ir tai turėtų mums kelti didžiulį nerimą. Šio nerimo esmė - ne antipatija žmogaus teisėms, bet išgyvenimas, kad žmogaus teisių koncepcija yra iškreipiama".

Lėtas procesas

D.Cameronas norėtų įvesti naujas taisykles, kurios pagerintų EŽTT darbo našumą, teisėjų skyrimą ir įtrauktų "atsakomybę už nacionalinę sistemą". "Taip būtų galima atlaisvinti vietos sunkiausiems, baisiausiems žmogaus teisių pažeidimams ir pasipriešinti nacionaliniams teismams, kai šie akivaizdžiai nepaiso konvencijos."

Jei EŽTT į D.Camerono žodžius įsiklausytų ir imtųsi siūlomos pertvarkos, BBC politikos redaktoriaus pavaduotojo Jameso Landale'o nuomone, greičiausiai ji vyktų lėtai, nes Jungtinei Karalystei vienbalsiai turėtų pritarti 47 valstybės, o Didžiosios Britanijos pirmininkavimas EK truks tik iki gegužės. Tačiau Jungtinės Karalystės generalinis prokuroras Dominicas Grieve'as tiki, kad reformos šansai "ypač geri", nes britų pateikti siūlymai turi platų palaikymą.

"Liūdna stebėti, kai svarbiausi britų pareigūnai skiria savo laiką kritikai, dažniausiai skelbiamai populiarioje spaudoje, iš kurios matyti, jog nesuvokiamas nei teismo vaidmuo, nei nagrinėjama byla", - dar prieš D.Camerono Strasbūre pasakytą kalbą dienraštyje "The Independent" rašė vyriausiasis EŽTT teisėjas seras Nicolas Bratza. Jis teigia, esą liūdna, kai kalinių balsavimo problema imama "naudoti nuolatinėms teismo atakoms".

"Nenustygstantys eiliniai parlemento nariai"

Tačiau britų šešėlinis teisingumo sekretorius Sadiqas Khanas mano, kad D.Cameronas "labiau susirūpinęs nenustygstančių parlamento narių raminimu, nei žmogaus teisių gynimu Europoje", kad jam mažai rūpi "pozityvūs debatai" dėl teismo darbo būdų atnaujinimo, nes jis labiau rūpinasi "mitų, apjuodinančių teismo ir konvencijos pergales, kūrimu".

Leiboristų partijos atstovė Lordų rūmuose ir žmogaus teises ginanti teisininkė, Karališkoji advokatė baronienė Helena Kennedy tikina, kad bylų, pasiekiančių EŽTT iš Didžiosios Britanijos, yra labai mažai, paprastai jos gaunamos iš valstybių, turinčių prastą žmogaus teisių gynimo reputaciją. O Nepriklausomybės partijos, kuri siekia, kad Jungtinė Karalystė pasitrauktų iš Europos Sąjungos (ES), lyderis Nigelas Farage'as apkaltino D.Cameroną "tuščiai plepant apie žalingą EŽTT efektą". "Kvailų šio teismo nuosprendžių, ginančių narkotikų prekeivius bei žinomus teroristus, srautas mus varžys tol, kol būsime ES nariai", - tikino jis. Tuo metu vyriausia Pabėgėlių tarybos pareigūnė Donna Covey mano, kad EŽTT "apgynė daug Jungtinės Karalystės gyventojų, kuriuos nuvylė sava teisinė sistema. Svarbu, kad ši garantija egzistuoja bei verčia mūsų vyriausybę prisiimti atsakomybę, kai tai yra būtina", - aiškino ji.

Europos žmogaus teisių konvencijos punktai, tokie kaip teisė į privatų ir šeiminį gyvenimą bei saviraiškos laisvę, vykdomi britų teismuose nuo 2000 metų, kai buvo priimtas Žmogaus teisių aktas, nors savo 2010-ųjų rinkimų manifeste konservatoriai žadėjo jį pakeisti Jungtinės Karalystės Teisių biliu. Tačiau sudarę vyriausybę kartu su liberalais demokratais, kurie remia Aktą, jie tik nutarė "įkurti komisiją, kuri išnagrinėtų kaip Didžiosios Britanijos Teisių bilis galėtų apjungti ir įgyvendinti visus britų įsipareigojimus Europos Žmogaus teisių konvencijai".

Parengė KRISTUPAS VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"