TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Islamo pasaulyje mokslas bunda iš miego

2013 02 01 6:07
Aukso amžiaus atradimų paroda pritraukė dešimtis tūkstančių musulmonų. /AFP/Scanpix nuotrauka

Musulmoniškosios valstybės vis daugiau lėšų skiria mokslui. Jose įkuriamos pažangiausios laboratorijos ir atliekami naujausi moksliniai tyrimai. 

Mokslas islamo pasaulyje ištisus metus tūnojo šešėlyje. 2005 metais vien Harvardo universiteto mokslininkai publikavo daugiau mokslinių straipsnių nei visų Vidurio Rytų regiono arabų valstybių universitetai. Tarp 1,6 mlrd. pasaulio musulmonų tik du mokslininkai gavo Nobelio premiją už fizikos ir chemijos laimėjimus, tačiau ir jie pasitraukė į Vakarus.

XXI amžiaus pirmajame dešimtmetyje 57 Islamo konferencijos šalys išleisdavo varganus 0,81 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) lėšų moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Tai sudarė tik trečdalį pasaulio vidurkio. Jungtinės Amerikos Valstijos tam skyrė 2,9 proc., o Izraelis - 4,4 proc. BVP.

Malda svarbesnė už mokslą

Daugelis publicistų ir mokslininkų vis dar kaltina islamą, kad jis priešiškas mokslui. Jie teigia, kad musulmoniškų valstybių universitetuose malda svarbesnė už mokslą. Quaid-i-Azamo universitetas Islamabade geriausias to pavyzdys. Šalia universiteto pastato stūkso trys mečetės, tačiau jo studentai vis dar negali įsigyti mokslui reikalingų knygų, nes universitetas neatidaro savo knygyno.

Musulmoniškų šalių universitetai kritikos strėlių sulaukia ir dėl naujovių trūkumo bei valdančiojo elito kišimosi į mokymo įstaigų autonomiją. Vieno pažangiausių Pakistano Lahoro vadybos mokslų instituto mokslininkas Pervezas Hoodbhoy neteko darbo, kai pradėjo dėstyti "Islamo santykių su mokslu" bei "Pasaulio politikos" kursus. Nors į P.Hoodboy paskaitas studentai tiesiog plūdo, universiteto vadovybei pasirodė, kad dėstytojas pernelyg ateistiškas ir nelojalus valdančiajam Pakistano režimui.

Daugelio islamo valstybių vadovai nori, kad studentai mokytųsi atmintinai ir nepradėtų kritiškai mąstyti. Jie bijo, kad tarp studentų gali kilti judėjimas, galintis pasipriešinti valdančiajam elitui. Tai stabdo daugelio islamo šalių mokslo pažangą, tačiau pamažu musulmoniškose valstybėse pradeda pūsti permainų vėjai. Valstybių vadovai moksliniams tyrimams skiria vis daugiau lėšų, o musulmonų mokslininkų vardai ir pavardės puikuojasi prestižiškiausiuose Vakarų valstybių mokslo žurnaluose.

Mokslo "aukso amžius"

Islamo pasaulyje mokslas suklestėjo VIII - XIII amžiais, kai Arabų kalifatą valdė Abasidų dinastija. Daugelis šiuolaikinių mokslininkų šį laikotarpį vadina arabų mokslo aukso amžiumi. Europa tuo metu skendėjo tamsiuosiuose Viduramžiuose ir arabų laimėjimus perėmė tik po kelių šimtmečių. Aukso amžiaus laikotarpiu Mahometas al Khwarazimi nustatė pagrindinius algebros principus, Hasanas ibn al Haytanas vykdė šviesos ir optikos tyrimus, Abu Raihanas al Biruni apskaičiavo Žemės perimetrą, o Avicena išleido medicinos vadovėlį. Musulmonų mokslininkai nemažai žinių perėmė iš senovės graikų ir išsaugojo jų intelektinį paveldą. Šis graikų paveldas pažadino europiečius XIV-XV amžiuje ir leido atgimti jų mokslui bei kultūrai.

Kai kurie islamo teologai teigia, kad religija gali paskatinti mokslo naujoves. Stengdamiesi apskaičiuoti Ramadano pradžią musulmonų mokslininkai praplėtė astronomijos žinias. Šie aukso amžiaus islamo pasaulio laimėjimai prisimenami ir šiandien. Dešimtys tūkstančių žmonių suplūdo į Kataro sostinėje Dohoje surengtą parodą, kurioje gėrėjosi Arabų kalifato mokslininkų atradimais.

Didėja finansavimas

Abasidų valdymo laikotarpio mokslinis paveldas sužadino ne tik paprastų arabų smalsumą, bet ir paskatino Kataro monarchą padidinti finansavimą mokslui bei švietimui. Kataro valdovo pavyzdžiu pasekė ir Saudo Arabijos karalius Abdullah. Jis 2009 metais atidarytam Mokslo ir technologijos universitetui atseikėjo 20 mlrd. dolerių. Saudo Arabijos karalius į šį universitetą pasikvietė geriausius užsienio mokslininkus. Vienas iš jų - prancūzų chemikas Jeanas Frechet. Jis bendradarbiauja su garsiausiais Oksfordo bei Kembridžo universitetų chemikais ir tikisi laimėti Nobelio premiją.

Mokslo finansavimas kaip ant mielių auga ne tik Katare ar Saudo Arabijoje, tačiau ir sekuliarioje Turkijos valstybėje. Nuo 2005 iki 2010 metų Turkijos vyriausybė kasmet 10 proc. padidina išlaidas moksliniams tyrimams. Tai davė apčiuopiamų rezultatų. Nuo 2000 iki 2009 metų mokslinių darbų Turkijos universitetuose padaugėjo nuo 5 tūkst. iki 22 tūkstančių.

Priešinasi darvinizmui

Musulmoniškose šalyse kaip grybai po lietaus pradeda dygti moderniausios laboratorijos. 2000 metais Jordanijoje buvo įkurta SESAME tarptautinė fizikos laboratorija, kurioje atsirado pirmasis arabų pasaulyje dalelių greitintuvas. Šioje laboratorijoje dirba mokslininkai iš priešiškų valstybių. Žydai kartu su palestiniečiais bei iraniečiais atlieka įvairius bandymus ir prisideda prie molekulinės biologijos mokslo plėtros visame pasaulyje.

Tačiau biologijos mokslas daugelyje musulmonų valstybių vis dar sutinkamas priešiškai. Daugeliui valstybių vadovų ir paprastų žmonių nepatinka Charleso Darwino teorija, kurioje teigiama, kad žmogus išsivystė iš beždžionės. JAV Hampšyro koledžo mokslininkas pakistanietis Salmadas Hameedas paskelbė, kad tik 20 proc. Indonezijos, Malaizijos ir Pakistano gyventojų tiki C.Darwino teorija. Dauguma šiose šalyse gyvenančių žmonių mano, kad darvinizmas prieštarauja islamo religijai.

Chemikas Yasiras Qadhi per mokslinę konferenciją "Islamas ir evoliucija" pristatė straipsnį, kuriame teigiama, kad darvinizmas ir islamas nėra priešai. Mokslininkas teigė, kad Adomas ir Ieva neturėjo tėvų, todėl jie neišsiskiria iš kitų biologinių rūšių. T.Qadhi apgailestavo, kad musulmonai dažnai klaidingai darvinizmą sieja su ateizmu, o šios teorijos šalininkus traktuoja kaip atsimetėlius nuo islamo.

Tuo metu S.Hameedas mano, kad musulmoniškose šalyse universitetai formuoja klaidingą studentų supratimą apie pasaulį ir evoliucinės biologijos procesus. Jis pažymi, kad dėstytojais dirbantys kreacionistai priešinasi bet kokioms evoliucinės biologijos naujovėms ir aklai remiasi šventąją musulmonų knyga Koranu. Vienas didžiausių kreacionistų šalininkų - turkas Harunas Yahya savo interneto svetainėje baisiausiais žodžiais juodina darvinistus ir teigia, kad jie yra "velnio tarnai". Nors jis pripažįsta, kad visata yra milijardo metų senumo, tačiau turkas neigia evoliuciją, nes pirmuosius žmones ir gyvūnus, pasak Korano, sukūrė Dievas.

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"