TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Islandai nenori grąžinti skolos

2011 04 11 0:00
Islandai džiaugiasi referendumo rezultatais, nors galiausiai šaliai tai bjauriai atsirūgs.
AFP/Scanpix nuotrauka

Islandijos gyventojai per referendumą atmetė naujausią planą grąžinti Didžiajai Britanijai bei Olandijai 4 mlrd. eurų, prarastus per Islandijos bankų griūtį 2008-aisiais.

Daliniai referendumo rezultatai rodo, kad planą atmetė 58 proc. islandų, 42 proc. balsavo už jį. Islandijos premjerė Johanna Sigurdardottir, kuri vadovauja centro kairiųjų koalicijai ir laikė susitarimą labai svarbiu Islandijai, pareiškė, kad toks referendumo rezultatas rodo, jog gyventojai pasirinko tai, kas blogiausia.

Didžiosios Britanijos iždo sekretorius Danny Alexanderas pavadino sprendimą nuviliančiu - dabar reikalas keliaus į teismą.

Olandijos finansų ministras Janas Keesas de Jageris žadėjo konsultuotis su britais dėl tolesnių veiksmų prieš Islandiją, bet taip pat mano, jog byla atsidurs teisme. "Esu labai nusivylęs, kad sutartis dėl "Icesave" nepatvirtinta. Tai nėra gerai nei Islandijai, nei Olandijai. Derybų laikas baigėsi. Islandija tebėra įsipareigojusi grąžinti skolą. Dabar problemą spręs teismas", - kalbėjo Nyderlandų finansų ministras.

Pinigus sieks atgauti

Tai jau antras kartas, kai islandai atmeta susitarimą grąžinti Didžiosios Britanijos ir Olandijos vyriausybėms tai, ką jos kompensavo savo piliečiams, praradusiems visas santaupas Islandijos banke. Pasivadinęs "Icesave" Islandijos "Landsbanki" bankas veikė Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose. 400 tūkst. šių šalių piliečių patikėjo bankui savo pinigus - jų praradimai siekia 4 mlrd. eurų.

"Esame įsipareigoję atgauti šiuos pinigus ir to sieksime, kol tai bus padaryta, - sakė D.Alexanderas. - Kaip šalis, taip pat patiriame finansinių sunkumų ir šie pinigai mums padės."

Trys pagrindiniai Islandijos bankai žlugo 2008 metų spalį tiesiog per kelias dienas. Vyriausybė kompensavo praradimus Islandijos indėlininkams, bet užsienio investuotojai prarado viską. Problema sukėlė Islandijos ir Jungtinės Karalystės diplomatinius vaidus ir padidino nepasitikėjimą Islandija bei jos galimybėmis atkurti savo ekonomiką.

Islandijos parlamentas pritarė susitarimui dėl pinigų grąžinimo, bet prezidentas Olafuras Ragnaras Grimssonas atsisakė pasirašyti sutartį - todėl prireikė referendumo. Ankstesnį susitarimą kur kas griežtesnėmis sąlygomis islandai taip pat atmetė per referendumą 2010 metais. Tuomet prieš skolos grąžinimą balsavo 93 proc. rinkėjų.

Trečio karto nebebus

Islandijos finansų ministras Steingrimuras Sigfussonas atmetė galimybę surengti trečią referendumą ir dar kartą mėginti įtikinti rinkėjus sutikti su skolos grąžinimo sąlygomis. Islandai nenori mokėti už neatsakingų bankininkų padarytas klaidas.

Dabar byla keliaus į tarptautinį teismą - Europos laisvosios prekybos asociacijos priežiūros administraciją. Procesas gali užtrukti kelerius metus.

Tie, kurie pritarė skolos grąžinimui, sakė, jog tai geriausias būdas Islandijai išspręsti problemą turint galvoje išlaidas ir riziką šaliai. "Ne" stovyklos šalininkai teigė, jog Islandijos mokesčių mokėtojų niekas teisiškai neįpareigoja padengti privataus banko praradimus, o sutartis užmeta sunkią naštą tautai.

Pagal atmestos sutarties sąlygas Islandija būtų mokėjusi Jungtinei Karalystei su 3,3 proc., Olandijai - su 3 proc. palūkanomis 30 metų - nuo 2016 iki 2046-ųjų. Pagal ankstesnį siūlymą pinigai būtų buvę grąžinami su 5,5 proc. palūkanomis nuo 2016 iki 2024 metų. Galutinė kaina valstybei būtų buvusi kur kas mažesnė nei tie 4 mlrd. eurų, nes didžioji dalis pinigų būtų atiduota išpardavus "Landsbanki" turtą. Vyriausybė teigė, kad jai tenkanti suma nebūtų viršijusi 50 mlrd. kronų (maždaug 700 mln. litų).

Analitikai sako, jog šios problemos sprendimas yra gyvybiškai svarbus Islandijai, jei ji nori atsigauti, nes tai būtina sąlyga šaliai siekiant grįžti į finansų rinkas. Be to, šis klausimas svarbus ir Islandijos galimybėms tapti Europos Sąjungos (ES) nare. Šiuo metu Islandija dėl to derasi su Briuseliu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"